Atkeliavus tikrai – šaltai, sniegingai – žiemai, laukiniai gyvūnai per daug nesidrovėdami užsuka pasidairyti ir į miestą. Keturkojės viešnios sulaukė Rožyno progimnazija. Į jos kiemą užsukusi stirnaitė ne tik po teritoriją apsižvalgė, bet dargi pro stiklines duris pasmalsavo, ką už jų veikia mokiniai.
Panoro į pamokas
Pasak mokyklos direktorės Almos Ramoškaitės, tokios viešnios progimnazija sulaukė pirmą kartą. Tai nutiko prieš vidurdienį. Tuo metu vyko pamokos, tad kieme buvo ramu. Per pertrauką, kai šurmuliuoja vaikai, stirnaitė gal ir nebūtų išdrįsusi užeiti.
„Nepamatėme, iš kurios pusės viešnia atėjo. Mokyklos teritoriją juosia neaukšta tvora, bet dienos metu varteliai atidaryti“, – pasakoja direktorė.
Stirnaitė nebuvo baikšti. Dairėsi po kiemą, pavaikštinėjo tarp automobilių, atėjo netgi prie įėjimo į mokyklą ir, tarsi norėdama įeiti į vidų, pastoviniavo prie durų. Viešnia elgėsi labai ramiai. Pasak A. Ramoškaitės, iš vidaus ant lauko durų stiklo uždėjus ranką, gyvūnas į ją iš kitos pusės pabaksnojo nosimi.
„Atrodė, tarsi norėtų užeiti ir čia gyventi. Toks keistas įvykis“, – stebisi direktorė.
Mokyklos kieme stirna užsibuvo apie valandą. Vėliau apsidairiusi tvarkingai perėjo per perėją ir Rožių gatvėje dingo tarp privačių namų.
Gyvūnas neatrodė nei ligotas, nei sužeistas, nei išbadėjęs, gražaus kailio.
Vaišių negavo
A. Ramoškaitė pasakoja, kad vaikai skatinami per pertraukas išeiti į kiemą, tačiau šį kartą nutarta neišgąsdinti gyvūno, kad netyčia nepultų į gatvę.
„Vaikams paaiškinome, kad geriau ją stebėti iš toliau, nes stirna ne savo aplinkoje“, – sako direktorė.
Pedagogai apie neįprastą viešnią pranešė ir bendruoju pagalbos telefonu 112.
Mokyklai perskambinę Kaune įsikūrusio Laukinių gyvūnų globos centro darbuotojai patarė gyvūno neišgąsdinti, neuždaryti vartų, kad stirna panorėjusi galėtų išeiti, nevaišinti, kad vėliau nesitikėtų čia maisto. Tad vaišių progimnazijoje netikėta viešnia nesulaukė. Stirna tik paskanavo kieme dar likusių kalėdinių dekoracijų šakelių.
Pamėgę gyvūnai
Nors stirna į Rožyno progimnaziją užsuko pirmą kartą, laukiniai gyvūnai pamėgę lankytis apie 4 ha užimančioje mokyklos teritorijoje.
Pasak direktorės, dažnai matomos medžiuose liuoksinčios voveraitės, šiltuoju metų laiku pastebėtas ir vaikštinėjantis ežiukas, o kažkada tarp nupjautų medžių šakų buvo apsigyvenęs greičiausiai iš kažkieno namų pasprukęs naminis triušiukas. Tik lapių ir zuikių dar neteko matyti.
„Stirna turbūt atėjo kažko ieškodama. Galbūt šaltis ir sniegas gyvūnus gena į miestą“, – svarsto A. Ramoškaitė.
Baisiausia – kieta sniego pluta
Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad gausus sniegas, šaltis ir speiguotos naktys sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos.
Miškininkai kiekvienoje girininkijoje vertina situaciją ir imasi priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.
Panevėžio krašte bent kol kas situacija miško gyventojams nėra grėsminga.
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio girininko Jono Leikos teigimu, šiuose kraštuose sniego nėra labai daug, ne taip, kaip Žemaitijoje, o ir šaltis žvėrims dar ne toks baisus.
„Elniniai gyvūnai kol kas gali atsikasti pumpurų, šakų“, – sako miškininkas.
Anot jo, šiuo metų laiku stirnos dėl saugumo suėjusios į didesnius būrius.
„Baisiausia dabar būtų lijundra. Susidarytų kieta sniego pluta, kuri pjausto kojas“, – teigia J. Leika.
Antroje pusėje vasario, kai dieną labiau šildo saulutė, o naktį vėl gana smarkiai atšąla, temperatūrų svyravimus gyvūnams sunkiau ištverti: juos šildantis riebalų sluoksnis į žiemos pabaigą jau būna sumažėjęs.
J. Leika pabrėžia: šiuo metu reikia stengtis gyvūnams nepakliūti į akis, kad jie neišsigąstų.
Fiziologiškai taip sutvarkyta, jog kuo mažiau gyvūnas juda, tuo mažiau sukauptų medžiagų sunaudoja.
Netinkamas maistas gali pakenkti
Elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis geba atsikasti iš po sniego.
Tačiau esant giliam sniegui ir jo dangai sukietėjus, šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.
Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi kirtimai. Po jų likusios šakos gyvūnus gelbsti, kai jų skanėstus paslėpęs sniegas.
Visgi, įspėja miškininkai, savavališkas šėrimas žvėrims gali pakenkti. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligų ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.
Pasak J. Leikos, gyvūnų jokiu būdu negalima vaišinti citrusiniais, egzotiniais vaisiais. Elniniai žvėrys ne itin mėgsta kopūstus, o bulvės jų virškinimo sistemai taip pat netinka. Geriausia morkos, burokėliai, pašariniai burokai, grūdai. Girininko teigimu, jei gyvūnus sunkiu laikotarpiu kas nors pradeda maitinti, tą reikia daryti ištisai, nes kitą kartą jie pašaro jau lauks toje pačioje vietoje.
