Mokesčių inspekcija meta iššūkį šešėliniam sektoriui

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet į nacionalinį biudžetą ketina surinkti 7 proc. daugiau mokesčių nei 2004 metais. Pareigūnai tikisi, kad dalis lėšų bus pritraukta mažinant šešėlinės ekonomikos mastą.

Panevėžio apskrities VMI vakar surengė spaudos konferenciją, joje buvo pristatyti kovos su šešėliniu ekonomikos sektoriumi planai ir priemonės. Per pristatymą pareigūnai pateikė informaciją ir apie rizikingiausias ekonominės veiklos sritis.

Dvi blogio pusės

Apskrities VMI viršininkas Aldas Skvarnavičius pradėjo savo pranešimą nuo šešėlinės ekonomikos apibūdinimo. Pasak jo, pagal pobūdį šis ūkio sektorius yra dvejopas. Jį sudaro legali ir nelegali ekonominė veikla.

Prie nelegalios veiklos priskiriamos neteisėtos paslaugos bei prekės – kontrabanda, vogtų daiktų pardavimas, prostitucija, prekyba narkotikais. O legali ūkinė veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai yra klastojami, norint išvengti mokesčių mokėjimo.

“Mokesčių inspekcija siekia kovoti su šešėline ekonomika, susijusia su legalia ekonomine veikla. Šioje srityje mes bendradarbiaujame su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, prokuratūra ir muitine”, – sakė A.Skvarnavičius.

Pasak jo, apskrities VMI jau kurį laiką pagal verslo ar gamybos šaką atrenka tikrintinas įmones. Visų pirma pareigūnai analizuoja firmų finansinės atskaitomybės dokumentus, įvairią turimą informaciją. Panašia veikla užsiimančios įmonės vertinamos pagal įvairius kriterijus – pelną, apyvartą, darbuotojų skaičių, gamybos mastą, darbo užmokesčio dydį.

Pareigūnai atrenka įmones, kuriose nustatoma didžiausia rizikos galimybė, ir tik tada VMI atlieka konkrečius kontrolės veiksmus. Pastarieji būna įvairūs: vienų firmų vadovai kviečiami į VMI pasikalbėti, kai kurias įmones pareigūnai patys aplanko ir atlieka mokestinius tyrimus.

Kova su algomis vokeliuose

A.Skvarnavičius sakė, kad, analizuodama atliktų įvairių patikrinimų rezultatus, VMI nustatė rizikingiausias ekonominės veiklos sritis Panevėžio apskrityje.

Šios sritys yra penkios: plataus vartojimo prekių įvežimas ir pardavimas, prekyba automobilių detalėmis bei automobilių remontas, barų ir restoranų paslaugos, statybos bei patalpų nuoma, gyventojų turto ir pajamų deklaravimas.

Nemaža problema yra atlyginimų mokėjimas vokeliuose. Dėl šio pažeidimo VMI pernai siuntė raštus į 107 apskrities įmones. Tai padėjo – buvo surinkta daugiau mokesčių.

“Vis dėlto manau, kad vokeliuose atlyginimus gauna vis dar daug žmonių. Šiemet numatoma ir toliau su tuo kovoti”, – sakė A.Skvarnavičius.

Įtartinai maži atlyginimai

Apskrities VMI viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas išsamiau papasakojo apie rizikingas ūkio sritis ir apie priemones, naudojamas sumažinti šešėlinio sektoriaus įtaką.

V.Osipovas kalbėjo apie plataus vartojimo prekių išvežimą, realizavimą ir sakė, kad pagrindinė šios srities problema yra ta, kad prekės įsigyjamos ir parduodamos be apskaitos dokumentų ir be verslo liudijimų.

Todėl pareigūnai turi nustatyti tikruosius šių prekių kiekius, nelegalios prekybos tinklus bei gamybos ir sandėliavimo vietas. VMI kartu su mobiliosiomis muitininkų grupėmis žada surengti bendrus reidus.

Pasak V.Osipovo, kai kuriose automobilių serviso paslaugas siūlančiose firmose dalis mašinų detalių realizuojama neturint įsigijimo dokumentų, neapskaitomos pajamos, darbuotojams mokamos įtartinai mažos algos.

Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje šios sferos darbuotojai vidutiniškai gauna 497 litus algos, bet yra įmonių, kurių darbuotojų darbo užmokestis – vos 130 litų. Pasak V.Osipovo, tokioms firmoms pareigūnai skirs ypatingą dėmesį.

Įtartinai maži atlyginimai yra ir kai kuriose kavinėse bei restoranuose. Jų veiklą nuodugniai tirs VMI.

Neskaidrios statybos

V.Osipovas kalbėjo, kad nekilnojamojo turto srityje taip pat yra nusižengimų – būna, kad statoma neturint medžiagų įsigijimo dokumentų, statybų aikštelėse dirba nelegalūs darbininkai, o kai kurios firmos oficialiai moka statybininkams algą net penkis kartus mažesnę nei regiono vidurkis.

VMI ketina organizuoti tokių firmų patikrinimus ir išsiaiškinti realų nekilnojamojo turto nuomos mokestį. Pasak pareigūnų, įtariama, kad šešėliniam sektoriui labiau linkusios priklausyti vidutinės ar mažos statybos įmonės. Statybų rinkos gigantų veikla yra skaidresnė.

Šiemet VMI ketina daugiau tirti ir fizinius asmenis, nes pastebėta, kad gyventojų įsigyjamas turtas ir pragyvenimo lygis ne visada atitinka jų deklaruojamas pajamas.

Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com

S.Kašino nuotr. A.Skvarnavičius (kairėje) ir V.Osipovas pasakojo, kaip VMI pareigūnai kovoja su įmonėmis, bandančiomis išsisukti nuo mokesčių mokėjimo.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *