Užsukus į greta Kaimiškio pamiškėje įsikūrusią Albino Šukio sodybą pasijunti lyg mistiniame filme, o siaubo elementų, kaimynų tvirtinimu, čia įneša kankinamų gyvūnų epizodai.
Rasti šią sodybą nėra paprasta – iki jos vinguriuoja siauras miško keliukas, tenka pravažiuoti senas stačiatikių kapines. Tačiau jos tiek šiurpo nesukelia, kiek visai netoli įsikūrusi vienišo vyro privati valda.
Pasiekus ją, kelią užstoja aukšti juodi vartai, kuriuos saugo vudu lėles menančios didelės skarmaluotos medinės skulptūros. Per tvorą matyti tik jos viršų vietomis juosiančios vielos bei medinė būdelė lyg koncentracijos stovykloje.
Toks vaizdas privertė stabtelėti ir į šią teritoriją trečiadienio rytą atvykusius įvairių Panevėžio tarnybų specialistus. Jie gavo pranešimą, kad už tvorų kankinami gyvuliai.
Panevėžio policijos pareigūnas „Sekundei“ teigė jau kelintą dieną bandantis išsiaiškinti, ar iš tiesų sodybos savininkas A. Šukys spardė kaimynystėje gyvenančios sesers Mildos Šukienės kalytę, o vėliau ją pjudė savo šunimi.
Sužalotą šuniuką moteris rado po sekmadienio nakties. Jį nugabeno į vieną Panevėžio veterinarijos klinikų. Paaiškėjo, kad gyvūnui nuo patirtų smūgių plyšo pilvo raumenys. Prireikė net operacijos.
Keršija seseriai
„Sekmadienio rytą nunešiau šunims ėsti ir iš karto pagalvojau, kad mano kalytė jau nebegyva. Ji buvo suspardyta, visa suvoliota – tai patvirtino šuniuką apžiūrėjęs veterinaras. Yra jo surašytos apžiūros išvados. Tą pačią naktį kita mūsų kalytė dingo, ji buvo pririšta. Dieve, kam reikėjo ją žudyti – tokia sargi buvo“, – verkė A. Šukio sesuo Milda.
Anot moters, jos šunys buvo savo kieme. Svetimą teritoriją esą peržengė pats smurtautojas. Jis, sesers teigimu, būdamas neblaivus atriša nuo grandinės savo šunį ir jį siundo ant kitų.
Panašus atvejis esą buvo ir prieš porą metų – A. Šukio šunys, pasak M. Šukienės, sudraskė dvi jos kates ir šunį. Dėl to teko kviesti policiją.
M. Šukienės įsitikinimu, taip brolis jai keršija dėl mamos palikto namo. Jį vaikai pasidalijo per pusę, bet brolis jame negyvena.
Sodyboje – tik meilė ir menas
Be sužeistos kalytės, pas M. Šukienę likęs dar vienas šuo. A. Šukio kieme, už didžiulių tvorų, policijos pareigūnai, gyvūnų globos draugijos bei Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai rado tik vieną gana ramų šunį. Jis buvo pririštas prie būdos, turėjo ėdesio, vandens.
Tiesiai iš darbo pas Kupiškio rajono ūkininką atlėkęs šeimininkas drąsiai rodė, kad agresyviais gyvūnais jo teritorija net nekvepia.
„Jau dvidešimt metų šitos nesąmonės tęsiasi. Dėl palikimo mane tampo tiek Milda, tiek jos vyras – nuolat rašo pareiškimus policijai. Bet kuo čia aš dėtas? Jau šešeri metai esu pensininkas, bet vis dar dirbu. Turiu penkiasdešimties metų stažą. Kur čia tos problemos?“ – dievagojosi kaltinamas vyras.
Emocijų užlietas šeimininkas varstė visas savo keisto kiemo pašiūrių, garažų, sandėliukų duris ir bandė įrodyti, kad minėtus statinius saugančios makabriškos skulptūros neslepia jokio šunų žudiko.
O tokį gyvenimo būdą jis esą pasirinko dėl potraukio medžiui, metalui bei kūrybai. Vyras sakė, jog sodyboje jis gali atskleisti savo meninę saviraišką.
Čia taip pat randa laiko pasportuoti ir pasirūpinti kūno formomis.
„Turėjau dvi žmonas, užauginau šešis savo ir du antros sutuoktinės vaikus. Dabar dar esu nusižiūrėjęs 35-erių moterį. Dirbu, sportuoju ir gana neblogai atrodau. Turiu butą mieste, o čia atvažiuoju tik pabūti“, – pasakojo A. Šukys.
Tačiau vėliau pridūrė, kad į sodybą užsuka kas dieną, nes reikia pašerti gyvulius.
Nors nupasakoto agresyvaus šuns po šeimininko suruoštos ekskursijos kieme iškviesti specialistai nepastebėjo, rastas tuščias voljeras su šviežiu šunų ėdalu įtarimų vis dėlto sukėlė. Nors vyras įtikinėjo, kad į jį kartais atveda jau matytą šunį.
A.Šukys prisiekinėjo, kad labai myli gyvūnus ir ne kartą yra priglaudęs keturkojį iš gyvūnų globos draugijos.
„Pati sesuo laiko dešimt kalių – jos rujoja, nutrūksta, susidrasko su valkataujančiais patinais. O paskui Albinas kaltas. Prikūrė tokių istorijų, kad negaliu patikėti“, – rankomis skėsčiojo sodybos šeimininkas.
Gyvuliams trūksta priežiūros
A. Šukys teigė mylįs ir savo kieme palaidą laikomą žemaitukų veislės arklį Žilviną. Dėl jo kaimynai taip pat skundėsi – esą šeimininkas negaili ir šio gyvulio.
Į sodybą atvykusi Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Laima Šomkienė negalėjo įrodyti, kad prieš arklį smurtaujama. Tačiau priekaištų dėl jo priežiūros specialistė negailėjo.
„Matome, kad arklys turi pašarų – jam padėta šieno, avižų ir vandens. Gyvūnui paruošta vieta. Jo išvaizda nėra įspūdinga, nors po žiemos jis gali būti toks aplipęs ir susivėlęs. Bet arklys ir senas, tik kiek jam metų, negalime pasakyti“, – pastebėjimus dėstė inspektorė.
Anot jos, šeimininkas, nusipirkęs arklį, jo nepriregistravo, kaip privaloma. A. Šukys inspektorei tvirtino, kad netrukus žada parduoti savo gyvulį.
L. Šomkienė priekaištų turėjo ir dėl laikomo šuns. Jis neskiepytas, neišnaikinti kirminais, voljeras visiškai netvarkomas.
„Smurto prieš arklį dabar nustatyti neįmanoma. Tačiau visi kiti pastebėti pažeidimai dėl gyvūnų priežiūros bus užfiksuoti. Artimiausiu metu šeimininkui teks atvykti į mūsų tarnybą ir jam bus skirti nurodymai bei bauda. Taip pat bus tiriamas įvykis dėl suspardytos kalytės“, – „Sekundei“ teigė L. Šomkienė.
Labai didelių priekaištų dėl gyvūnų laikymo neturėjo ir Panevėžio globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. Tačiau moteris nenorėjo tikėti, kad M. Šukienė viską išsigalvoja. O ir paties A. Šukio nupasakotų geranoriškų apsilankymų savo draugijoje ji neprisimena.
Kaimynus laiko baimėje
Jei bus nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnais, A. Šukiui gresia baudžiamoji atsakomybė. Tik rūpesčiai su teisėsauga vyrui nebe naujiena. Jis prisipažino, kad šiuo metu yra nuteistas vieneriems metams lygtinai dėl grasinimų sesers šeimai.
Apie jo skandalingą praeitį galėjo papasakoti ir Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius. Dėl A. Šukio smurto proveržių esą kreiptasi ir į seniūną, ir į policiją. Buvo rūpesčių ir dėl šio gyventojo užtverto servitutinio kelio.
„Nieko jis nebestebina – toks gyvenimo būdas. Užsitvėrė savo tvirtovėje – ir ką jam padarysi, nepristovėsi su sargyba kiekvieną dieną. Didelė įtampa jaučiama tarp A. Šukio ir jo sesers Mildos. Šis konfliktas senas, o visa problema tikriausiai palikimas“, – mano seniūnas.
Jo teigimu, keistai gyvenantis vyras nevengia konfliktuoti ir su kitais kaimynais. Šie „Sekundės“ laukė už tvoros, bijojo dar kartą susipešti su A. Šukiu.
„Anksčiau jis mus nuolat užgauliodavo, keikdavosi, rėkdavo. Bet mes stengiamės nesivelti į tokius išpuolius ir dabar kaimynas taip agresyviai nebelenda“, – teigė taip pat tvora užsitvėrusi senyvo amžiaus moteris. Ji čia su vyru sakė atvažiuojanti tik apžiūrėti sodo, nuolat sodyboje negyvena.
Kaimynai mano, kad A. Šukiui turi būti uždrausta laikyti gyvulius. Esą jis juos kamuoja ir galiausiai užmuša. Žmonės esą yra matę, kaip minėtas vyras tampė prie automobilio pririštą šunį, kol galiausiai jį suvažinėjo. Dar vieną šunį neva pakorė ir dabar jo maita guli miške. Į šulinį, pasak aplinkinių, buvo įkritęs ir arklys.
Kaimynai tikino, kad A. Šukys laiko ir agresyvų šunį, bet žinodamas, kad jį tikrins, gyvūną išvežė.
Apie kaimyno girtavimus bei gyventojų bauginimą kalbėjo ir A. Šukio sesers vyras Viktoras Šukys. Jis tvirtino praradęs ramybę dėl triukšmautojo ir dabar jau dažniausiai santykius su juo sprendžia policijoje.
