Prieš daugiau nei savaitę praūžusios vėtros pasekmės Panevėžio rajone jau suskaičiuotos.
Dabar miškininkai laukia leidimo sutvarkyti daugiau nei 3 000 kubinių metrų medžių – tiek siautėjęs vėjas prilaužė ir išvartė vos pusės kilometro ruože.
Didžiausia žala – Žaliajai
Liepos 13-ąją praūžusi audra Panevėžio rajone bene daugiausia medžių paguldė ant regioninio kelio Paliūniškis–Vabalninkas bei šalia jo.
Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovo Giedriaus Bronušo teigimu, stichija smogė staiga. Liūtis su vėtra prasidėjo apie 19 valandą, o netrukus ugniagesiams gelbėtojams jau teko vykti vaduoti šiame kelyje įstrigusių ir užverstų automobilininkų.
Pasak pašnekovo, Žaliosios girioje pusės kilometro atkarpoje vėjas tiesiog šlavė medžius.
„Matyt, uraganinis gūsis kaip tik nusileido toje vietoje ir vėl pakilo pažeisdamas medžius“, – svarsto G. Bronušas.
Kitose vietose žalos audra nepridarė. Aplinkinių girininkijų – Karsakiškio, Gustonių, Piniavos – pagailėjo.
Teks iškirsti plynai
Kiek vėtra prilaužė ir privartė medžių, suskaičiuota dar praėjusią savaitę. Tokie duomenys būtini leidimui tvarkyti išvartas gauti.
Be leidimo miškininkai galėjo tik kirsti ir šalinti pavojingus, trukdančius automobilių eismui medžius. Šis darbas, pasak G. Bronušo, atliktas su kelininkais.
Valstybinei miškų tarnybai dokumentai leidimui gauti pateikti liepos 19-ąją. Tikimasi, kad kitą savaitę jis bus duotas ir pavyks pradėti tvarkymo darbus.
Finansinė audros žala neskaičiuota, tačiau gamtai padarytoji – akivaizdi. G. Bronušo teigimu, patikslintais duomenimis, plynai iškirsti reikės 11,8 hektaro girios – 2 600 kubinius metrus medžių.
Pavienių medžių išversta dar apie 900 kubinių metrų. Tad iš viso miškininkams reikės sutvarkyti 3 500 kubinių metrų medienos.
„Tokį kiekį mes įprastai sutvarkome per dvi savaites“, – Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas mano, kad ir šį kartą tiek laiko pakaks.
Vis dėlto tas darbas nelengvas ir nestandartinis. G. Bronušo teigimu, vėjavartose medžiai paprastai būna lūžę vienas ant kito, susisukę į krūvą – sunku ir žmogui prasibrauti. Bet gelbsti procesą spartinanti technika.
„Dabar šioje vietoje būtų galima aptikti tik lokį.“
G. Bronušas
Tinkama tik lokiui
Žalioji – spygliuočių miškas, tad daugiausia, anot G. Bronušo, netekta būtent jų. Nors vėtra nesirinkdama vertė visus medžius iš eilės, didžioji dalis medienos – 75 procentai – bus spygliuočių.
Šalinti teks ir pažeistus medžius, mat juos pamėgę kenkėjai gali greitai pradėti daugintis bei plisti į sveikus medžius.
„Reikia tvarkyti kaip įmanoma greičiau, nes tokie medžiai – gera terpė žievėgraužiui vystytis“, – įspėja G. Bronušas.
Šią Žaliosios dalį dabar jau turės aplenkti ir grybautojai bei uogautojai. Būtų sunku praeiti, jau nekalbant apie tai, kad grybų ir uogų po vėjavarta ir vėjalauža nerasi.
„Dabar šioje vietoje būtų galima aptikti tik lokį“, – juokauja G. Bronušas.
Sutvarkę išvartas, miškininkai girios su tokiu randu nepaliks – pavasarį čia bus pasodintas jaunuolynas.
Surinkta mediena bus atiduota pramonei.
„Ji, be abejonės, bus prastesnės kokybės“, – sako specialistas.
Sulaužyta, suskilusi ir pramonei netinkama mediena, G. Bronušo aiškinimu, virs malkomis. Ir jos greičiausiai bus daugiau nei tinkamos apdirbti.
Su uraganu nepalyginti
Visgi šios vasaros audra mūsų krašte nebuvo pati nuostolingiausia.
G. Bronušo duomenimis, didžiausia žala Panevėžio miškams padaryta 2005 metų sausį siaučiant uraganui Ervinas.
„Po Ervino turėjome tiek vėjavartų, kad visus metus kirtome vien jas“, – pamena.
Apytikriai skaičiuojant tąkart buvo išversta ir prilaužyta apie 150 000 kubinių metrų medienos. Pasak G. Bronušo, vėjui pučiant vienodai stipriai, labiausiai nukentėjo lapuočių miškai ir eglės, nes šių medžių šaknys yra paviršiuje.
Beje, nors dabartinius metus daug kas vadina blogais miškams, pats specialistas juos vertina labiau teigiamai.
Tai, kad pavasarinis sniegas nuvėlino miško sodinimą, miškininko manymu, netgi išėjo į naudą. Jis sako nesantis mokslininkas, tačiau iš patirties sprendžia, jog tokie orai Panevėžio regione pristabdė pavojingo kenkėjo, pažeidžiančio egles – žievėgraužio tipografo – vystymąsi. Šie vabalai žiemoja miško paklotėje. Po pavasarinio atšilimo vėliau netikėtai pasnigus, jie greičiausiai jau buvo pabudę.
„Mano galva, tai turėjo labai teigiamą poveikį šių vabzdžių mažėjimui Panevėžio regione. Dabar jų populiacija sumažėjusi“, – džiaugiasi G. Bronušas.
Stichijos šėlsta dažniau
Liepos 13-ąją per Lietuvą slinkusi audra žalos pridarė ne vien Panevėžio rajone. Labiausiai nuo stichijos, Valstybinės miškų urėdijos duomenimis, nukentėjo Raseinių regioninis padalinys.
Pasak miškininkų, didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų. Stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai yra mažesni, o audros vis dažniau aplanko mūsų kraštą.
Urėdija skelbia, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužių tipografų invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas Ervinas išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. kub. m (60 proc. metinių kirtimo apimčių).
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros Laura buvos suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
