Tarp dešimties kultūrai labiausiai nusipelniusių ir ją puoselėjančių Lietuvos miestelių – Miežiškiai.
Balandžio pabaigoje Angelų slėnyje miežiškiečiai švenčia Jurgines.
Pasakojimas apie Miežiškius nebus nei išsamus, nei tikras, jeigu nebus paminėti šio krašto dainininkai, muzikantai, šokėjai ir kiti meno mylėtojai. Jau tapo įprasta, kad ten, kur vyksta respublikiniai meno kolektyvų renginiai, šventės, festivaliai, – būtinai bus ir miežiškiečių.
Daugelis, be abejo, girdėjo apie populiarius šio krašto meno kolektyvus „Ringis“, „Ratasai“, „Raskila“, „Ciongs“ ir kitus. Net ir tiems, kurie į koncertus nevaikšto, meno kolektyvų festivaliuose nedalyvauja, šauniuosius miežiškiečius tikrai teko matyti televizijos laidoje „Duokim garo“ ar kituose renginiuose.
Kaip nutiko, kad viename nedideliame miestelyje apsigyveno tiek daug talentingų, meną mylinčių žmonių? Kodėl jie negaili nei savo jėgų, nei laiko ir negaudami jokio atlyginimo po kelis kartus per savaitę skuba į kuklų kultūros centrą repetuoti, mielai, kada tik pakviesti, koncertuoja?
Didelės paslapties, ko gero, čia nėra. Stebuklingos talentų liūtys ant Miežiškių tikrai nekrito.
Kai kultūros įstaigose pradeda dirbti meno entuziastai, savo pavyzdžiu, idėjomis ir veikla užkrečiantys, patraukiantys ir pritraukiantys gausybę žmonių, kraštas pradeda garsėti ir dainingumu, ir muzikalumu. Kai entuziastams puikiai sekasi, su jais kartu būti norisi ir kitiems.
Tokiomis Miežiškių kultūros entuziastėmis ir įkvėpėjomis dar prieš penkiasdešimt metų tapo tuomečių kultūros namų darbuotojos Valerija Bartulienė ir Aldona Petrulaitienė.
Pagarba savo kraštui
Miežiškiečiai moka švęsti linksmai ir išradingai.
Nuo šių moterų viskas ir prasidėjo. Nuoširdžiai, įtemptai, išradingai dirbdamos šios miežiškietės pasiekė puikių rezultatų ir sulaukė daug sekėjų. Į aktyvią kultūrinę veiklą įsitraukė jų šeimų nariai, kaimynai, pažįstami, ir daugelis vietinių akivaizdžiai pamatė, kaip gali pasikeisti gyvenimas, kiek įdomaus, prasmingo jame galima rasti, kiek daug, jeigu norima, galima pasiekti.
Metai bėgo, meno kolektyvų gausėjo, gimė naujos tradicijos, pradėtos švęsti savos šventės – Miežiškiai ir jų meno kolektyvai vis šauniau pasirodydavo, vienijo visą bendruomenę.
Ne tik rajone, bet ir visoje šalyje, netgi užsienyje savo meniniais kolektyvais garsėjantis miestelis pasiekė neįtikėtinų rezultatų – aukštu meniniu lygiu toli lenkia didžiųjų miestų meno kolektyvus, konkursuose pelno laurus, apdovanojimus. Miežiškius garsina aukščiausių įvertinimų sulaukęs kultūros centras, kuriame veikia vaikų muzikos studija ir dešimt mėgėjų meno kolektyvų. Net trys kolektyvai yra pelnę „Aukso paukštės“ apdovanojimus.
Tad, regis, niekas ir nenustebo, kad būtent Miežiškiai pateko į garbingą labiausiai kultūrai nusipelniusių Lietuvos miestelių sąrašą ir šiemet tapo viena iš dešimties mažųjų Lietuvos kultūros sostinių.
Mažoji kultūra – tai judėjimas už kultūringesnį Lietuvos kaimą. Judėjimas už tai, kad į kaimą sugrįžtų gyvenimo džiaugsmas, o nacionalinė kultūra būtų visavertė.
Miežiškių – mažosios Lietuvos kultūros sostinės – veiklos programos koordinatorė, kultūros centro meno vadovė Jurga Švagždienė sako:
„Miežiškių paskelbimas viena iš mažųjų kultūros sostinių ir artėjantis 460 metų miestelio jubiliejus – puiki proga visiems vietos gyventojams geriau pažintį savo gimtąjį kraštą, ugdyti jam pagarbą ir meilę, aktyviau domėtis krašto istorija, dalyvauti bendruomenės veikloje.“
Kaip teigia J. Švagždienė, miesteliui tapus kultūros sostine, miežiškiečiai stengsis kuo geriau išnaudoti galimybes supažindinti Lietuvą su savo gyvenamąja vietove bei jos kultūrinėmis tradicijomis.
„Kviesime kuo daugiau žmonių į Miežiškiuose vyksiančius renginius, o patys koncertuosime kitose mažosiose kultūros sostinėse“, – paaiškina meno vadovė.
Įspūdingos šventės
Kam nors kartą teko dalyvauti Miežiškiuose vykstančioje šventėje, tas dažniausiai nori čia sugrįžti. Linksmos, naujomis spalvomis švytinčios šventės visada būna įdomios, sutraukia daug lankytojų.
Miežiškių meno kolektyvai – nuolatiniai folkloro švenčių dalyviai.
Švenčių ir renginių gausu – jie organizuojami ne tik kultūros centre, mokykloje, parapijos namuose, bet, žinoma, ir garsiajame Angelų slėnyje.
Klausytojų visada sulaukia unikali moterų armonikininkių šventė – varžytuvės „Petronės armonika“, pasakojimų konkursas „Pilimutės šposai“, senuosius papročius primenančios Jurginės, Joninės, Šv. Baltramiejaus atlaidų pakermošis ir kitos.
Šių metų Jurginės, nors ir buvo darganota, taip pat pasižymėjo linksmumu ir išradingumu. Ir maršus grojantis orkestras „Ciongs“ centrine gatve žygiavo, ir linksmas koncertas salėje vyko, ir tradicijos nebuvo pamirštos.
Dar prisimenama ir dvylika metų iš eilės rengtos Naktigonės šventės – su žirgais, dainomis, liaudies tradicijomis. Dabar šios šventės atsisakyta – gimsta kitų tradicijų.
Viena iš jų yra skatinanti gyventojus geriau pažinti savo miestelį. J. Švagždienė pasakoja, kad šiemet, minint Valstybės dieną, buvo surengtos varžybos „Pažink Miežiškius“ . Gali būti, kad toks renginys taps kasmečiu.
Per varžybas žmonės kviesti atidžiau pasižvalgyti – aplankyti ne vieną objektą ir sužinoti, kuo išskirtiniai miestelyje stovintys namai, kur gyveno žymūs žmonės, kur 19-ajame amžiuje veikė mokykla ir kt.
O kokias įdomias šventes organizuoja Miežiškių kultūros centro padaliniai, Nevėžyje kulinarinio paveldo tradicijas puoselėjantys, o Trakiškyje – garsiųjų žolininkių.
Šiek tiek istorijos
Miežiškių kultūros centro direktorė Birutė Titienė tvirtina, kad žmonės šiame krašte iš tikrųjų muzikalūs, dainingi.
Yra žinoma, kad dar 1928 metais atstatytame ūkininko Kazimiero Rimšos klojime buvo surengtas pirmasis miežiškiečių vaidinimas „Paparčio žiedas“. Tradiciją rengti vaidinimus tęsėsi. Kai 1950 metais Miežiškiuose buvo atidaryti kultūros namai, kūrėsi įvairūs saviveiklos kolektyvai, kilo jų meninis lygis.
Štai kokius faktus turi surinkęs Miežiškių kultūros centras: „1961 metais Miežiškių kultūros namai respublikinėje kultūros ir švietimo įstaigų apžiūroje laimėjo pirmąją vietą. Už 1962 metų darbo rezultatus vėl pelnyta pirmoji vieta. Įstaiga gavo prizą „Puikiai dirbantys kultūros namai“. 1967 metais miežiškiečiai tapo plačiai žinomi – per Lietuvos televiziją buvo parodyta Miežiškiuose sukurta muzikinė vaidybinė programa „Ženykis, vaike.“
Ir vėliau miežiškiečiai nesnaudė, repetavo, koncertavo, ieškojo įdomių sprendimų ir pelnė daug svarių įvertinimų.
Šių metų gegužės mėnesį šalies solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ antrajame ture miežiškiečiai taip pat pasirodė puikiai. Apdovanoti net keturi kolektyvai – „Vėjūnė“ ir Nevėžio padalinio „Vakarė“ pelnė antrojo laipsnio diplomus, „Raskila“ ir „Alkupis“ – pirmojo laipsnio diplomus.
Iš viso tame konkurso ture dainavo beveik keturiasdešimt Linos Kairytės vadovaujamų Miežiškių krašto dainininkų. Vadovės darbas neliko nepastebėtas vertinimo komisijos – atkreiptas dėmesys, kad L. Kairytė vienintelė meno vadovė Lietuvoje, kuri ugdo tiek daug ir tokio aukšto lygio kolektyvų.
Kultūros centras atviras
Miežiškiečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, norintys įsijungti į aktyvią meninę veiklą, kultūros centre visada laukiami.
„Kiekvienas ras ką veikti, kur jam labiau tiks ir patiks. Tik tegul ateina“, – sako direktorė B. Titienė.
Prieš keletą metų šalia dviejų jau egzistuojančių vokalinių ansamblių teko įkurti dar vieną – tiek daug buvo norinčiųjų dainuoti.
Pirmasis moterų vokalinis ansamblis „Raskila“, vadovaujamas L. Kairytės, buvo įkurtas beveik prieš dvidešimt metų. Jo dainininkės – įvairaus amžiaus, profesijų, užsiėmimų, skirtingos sceninės patirties moterys, suvienytos meilės muzikai.
Mišrus vokalinis ansamblis „Alkupis“ buvo įkurtas 2000 metais. Jo repertuare – klasikinė, bažnytinė muzika, šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio vokalinės muzikos kūrėjų dainos, populiariosios muzikos kūriniai.
Naujausias moterų vokalinis ansamblis „Vėjūnė“ praėjusiais metais
laimėjo pirmąją vietą rajono vokalinių ansamblių konkurse, trečiąją vietą šalies vokalinių ansamblių konkurse „Kur aukštas klevas“. Moterys atlieka išplėtotas liaudies dainas, šiuolaikinių Lietuvos ir pasaulio kūrėjų muziką, romansus.
Miežiškius garsina folkloro ansamblis „Ringis“ – jam nuo 1986-ųjų iki 2011-tųjų vadovavo V. Bartulienė, padedama A. Petrulaitienės, o dabar – Rima Gasaitienė. Šio ansamblio šūkis: „Jeigu reikia – tai ir bus!“
Liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“ (vadovas Raimondas Grikšelis) veiklą pradėjo 1997 metais ir ne kartą pripažinta geriausia Panevėžio rajono kapela, jai suteikta mėgėjų meno kolektyvų pirmoji kategorija.
Vienas iš naujesnių kolektyvų – pučiamųjų instrumentų orkestras „Ciongs“. Jam vadovauja Albinas Šilkaitis. Orkestre groja įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo,patirties muzikantai.
Kaip teigia centro direktorė, „Ciongs“ bene vienintelis Lietuvoje orkestras, turintis savo kompozitorių – muziką kuria ir melodijas esamiems muzikantams pritaiko trimitą orkestre pučiantis Rimantas Švaplys.
Miežiškių kultūros centre yra ir mėgėjų teatras. Jam vadovauja J. Švagždienė.
Miežiškių vaikai jau nuo mažens gali mokytis muzikos. Vaikų muzikos studija yra kultūros centro padalinys, teikiantis vaikams muzikinio išsilavinimo pradmenis.
Studija prie Miežiškių kultūros centro įkurta beveik prieš dvidešimt metų. Tuo metu veikė fortepijono, kanklių, birbynės, akordeono, armonikos, smuiko ir vokalo klasės. Pradėję mokytis groti vaikai buvo suburti į kolektyvus – liaudiškos muzikos kapelą ,,Aitvarai“, smuikininkų ansamblį, mergaičių armonikininkių ansamblį ,,Petronės armonika“, mergaičių ir merginų vokalinius ansamblius, prie studijos kolektyvų prisijungė nuo 1991 m. veikiantis folkloro ansamblis ,,Ringužis“.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
