Miesto širdy – (at)stovėjimas už kultūrą (fotogalerija)

Į kultūros bendruomenės pilietinę akciją „Aš (at)stovėjusiu iki galo. O tu?“ įsitraukė ir panevėžiečiai.

Apsisiautę vėliava su į prarają gramzdinamos kultūros ženklu, vienas po kito jie stovėjo prie Aleksandro paminklo nejudėdami, nekalbėdami.

Šis protestas – pirmąjį spalio sekmadienį įvykusio kultūros darbuotojų streiko prieš partijos „Nemuno Aušra“ politiką tąsa.

Kultūra virto mainų objektu

Vakar buvo toji diena, kai daugybė ne vien šalies kultūros darbuotojų, bet ir kultūrai neabejingų kitų sričių atstovų dalyvavo sostinėje surengtame mitinge „Kokios valstybės mes norime?“

Panevėžio kultūros žmonės, nevažiavusieji į sostinę, rinkosi prie Aleksandro paminklo miesto centre.

Akcijos „Aš (at)stovėjusiu iki galo. O tu?“ pastarąjį mėnesį vyko ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.

Vilniuje tokiam (at)stovėjimui pasirinkta vieta prie prezidentūros, Kaune – prie Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklo, Klaipėdoje – prie paminklo vieningai Lietuvai, Šiauliuose šalia miesto laikrodžio „Gaidys“.

„Panevėžiečiai renkamės stovėti prie Panevėžio įkūrėjo Aleksandro paminklo. Aš stoviu dėl to, kad šalies kultūra netaptų įkaite“, – sakė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius ir miesto Savivaldybės tarybos narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Laimutis Sėdžius.

Jis buvo pirmasis, kuris, apsisiautęs streiko vėliava, paminklo papėdėje stovėjo pusvalandį. Nejudėdamas, nekalbėdamas.

Pasibaigus stovėjimo laikui, aktorius teigė svarstęs apie gyvenimą, bėgančius metus, situaciją, kai kultūra tapo perkama, parduodama, mainų objektu.

(At)stovėjo ir už rajono kolegas

Sužvarbusį nuo tylaus stovėjimo L. Sėdžių pakeitė jo kolegė – J. Miltinio dramos teatro aktorė Jolita Skukauskaitė.

Pasikeisdami jiedu apsikabino, L. Sėdžiui nusirišus streiko vėliavą, ja apsisiautė J. Skukauskaitė.

Aktorė teigė į (at)stovėjimo akciją įsiliejanti, nes jai rūpi tiesa, rūpi žmonės, o ypač tie, kuriems dar reiks užaugti. Ji tvirtino norinti, kad vaikai, jaunimas, gyventų visuomenėje, kur kultūrai skiriama derama vieta.

J. Skukauskaitė pridūrė, kad stovėti prie Aleksandro paminklo atėjusi ir žinodama situaciją Panevėžio rajono kultūros įstaigose, kurias rajono valdžia nutarė suvienyti į vieną darinį.

„Kultūrą juk reikia kelti, o Panevėžio rajone ji žlugdoma“, – mano aktorė.

Pasiteiravus, ar dabartinė šalies kultūros politika žlugdo ir Juozo Miltinio dramos teatrą, J. Skukauskaitė teigė, jog šiuo metu teatras išgyvena vienus iš pačių geriausių metų, kai visas jo kolektyvas tapo stipria komanda. Tačiau pabrėžė, kad netinkami kultūros strategų sprendimai ateityje gali turėti neigiamos įtakos ir teatro kolektyvui.

Akcija – šventė

Erika Lalienė, Panevėžio muzikinio teatro kultūros renginių vadybininkė, sako akcijoje atlikusi saugotojos vaidmenį.

„Rengdamiesi akcijai mano kolegos kultūros žmonės išsidalijo stovėjimo laiką, man jo nebeliko. Tačiau, jei atsitiks taip, kad kuris nors jų negalėtų ateiti, tylėti stosiu aš“, – kalbėjo E. Lalienė.

Situaciją Kultūros ministerijoje E. Lalienė pavadino tragiška – vadovauti parenkami ne tik tinkamo išsilavinimo, bet ir supratimo apie kultūrą neturintys asmenys.

„Mes, kultūros darbuotojai, ir turime (at)stovėti kultūrą“, – tvirtina E. Lalienė.

„Ši mūsų (at)stovėjimo akcija – kartu ir šventės diena. Švęsti verta, nes kultūros darbuotojai jau buvome išgirsti. Tačiau stovėti tenka dėl to, kad girdėtų ir toliau“, – pabrėžė dar viena akcijos dalyvė aktorė Ieva Brikė.

Politikai kalba monologais

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius, mokslų daktaras Arūnas Astramskas teigė prie Aleksandro paminklo atėjęs solidarizuotis su kolegomis kultūros žmonėmis, tačiau pats apsisiautęs vėliava nestovėsiantis.

Vertindamas šalies kultūros politiką, didžiausia problema A. Astramskas įvardijo tai, kad tarp kultūros politikos strategų ir kultūrai dirbančių žmonių nėra dialogo – politikai pastarųjų neklauso.

„Girdžiu politikų monologus, o jie girdi tik save“, – konstatavo dr. A. Astramskas.

Anot jo, toks monologų kalbėjimas ir išprovokavo kultūros darbuotojų streiką bei jo tąsą – (at)stovėjimo akciją.

„Kita vertus, matau, kad kultūros darbuotojų protestai nėra beprasmiai. Ko gero, kultūros ministrų pavaduotojai dar niekada nebuvo taip atsakingai renkami“, – konstatavo A. Astramskas.

P. Židonio nuotraukos