Žinią, kad po miestu vingiuoja požeminiai keliai,
jungiantys moterų kalėjimą su senosiomis kapinėmis, panevėžiečiai sutiko itin
audringai. Kai vasarį “Sekundėje” pasirodė publikacijos šia tema, dienraščio
redakciją tiesiog užplūdo žmonės, norintys pasidalyti savo mintimis apie miesto
požemius.
Abejojančiųjų, kad tuneliai egzistuoja, nebuvo. Liudininkai pasakojo savo lankymosi požemiuose įspūdžius ir kaip šio fakto įrodymą rodė tuneliuose atrastus daiktus – dokumentus, monetas, šaukštelius ir kitus radinius. Nesutarta tik dėl vieno – kuriam istoriniam laikotarpiui priskirti požeminius kelius.
Čia liudytojų nuomonės išsiskyrė – vieni tvirtino, kad tuneliai statyti 19-ajame amžiuje, kiti gana skeptiškai priėmė tokius aiškinimus ir manė, jog miesto požemiai – šiek tiek “jaunesni” ir galėjo būti statomi per Antrąjį pasaulinį karą.
Panevėžio kraštotyros muziejaus specialistai apie paslaptinguosius tunelius nieko negalėjo pasakyti – šių statinių nėra pažymėta jokiuose muziejininkams prieinamuose brėžiniuose, o detaliau pasidomėti požeminių kelių istorija trukdo lėšų stygius. Tačiau noras išsiaiškinti miesto tunelių paslaptis, matyt, buvo stipresnis už materialinę šio reikalo pusę – muziejininkai jau pradėjo domėtis požemių paslaptimis.
Siūlo galo ieškos Vilniuje
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Elena Markuckytė – specialistė, kuriai patikėta atlikti miesto požemių istorijos tyrimus. E.Markuckytė apie tunelius jau kalbėjosi su senaisiais panevėžiečiais. Pasak muziejininkės, labai pravers ir “Sekundėje” spausdinta medžiaga. “Liudytojų pasakojimai – labai svarbūs, tačiau juos patvirtinti turi istoriniai šaltiniai. Kol kas dar nerasta dokumentų, brėžinių, galinčių padėti išsiaiškinti po miestu esančių tunelių atsiradimo istoriją”,- kalbėjo E.Markuckytė. Pasak jos, Panevėžio muziejininkai saugo archyvus su istoriniais duomenimis apie miesto praeitį nuo 1944-ųjų. Ankstesniųjų metų istoriniai šaltiniai – sostinėje. “Miesto Kraštotyros muziejuje esančiuose dokumentuose apie požemius nerasta nė menkiausios užuominos. Nėra net siūlo galo, už kurio būtų galima nusitverti tyrinėjant miesto tunelius”,- tvirtino muziejininkė. Duomenų apie paslaptingus požeminius statinius ji bandys ieškoti Vilniaus archyvuose.
Muziejininkė linkusi manyti, kad požemiai statyti per Antrąjį pasaulinį karą – jei jie būtų egzistavę anksčiau, apie tai rašytiniuose šaltiniuose bent jau būtų užsiminta. “Tai, kad apie požeminius statinius nėra jokių duomenų, jų planų ir brėžinių, leidžia daryti prielaidą, jog tuneliai – slaptas karinis objektas, apie kurio egzistavimą neturėjo būti žinoma plačiajai visuomenei”,- svarstė E.Markuckytė.
Statybininkų istorija nedomino
1986-aisiais Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs panevėžietis Jonas Taučikas tvirtino, kad statant Bendruomenių rūmus buvo atkastos landos į požemius. “Kasėm trasas požeminėms tranšėjoms. Vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką”,-pasakojo J.Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 metro pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5-6 cm. “Mane nustebino, kad statinys pastatytas labai kruopščiai – sovietmečiu taip niekas nestatė. Betoninės išliejos buvo labai dailios, palyginti su mūsų naudojamais betoniniais dirbiniais, atkastuosius galėčiau vadinti kone meno kūriniais”,- įspūdžiais dalijosi panevėžietis.
Jis nemano, kad tunelius galėjo statyti vokiečių kareiviai per Antrąjį pasaulinį karą. “Statyta labai kruopščiai, visai neprimena skubos darbo. Greitai tokio statinio nepastatysi, juolab kad tunelis nebuvo toks trumpas”,- įsitikinęs J.Taučikas. Apie radinį jis papasakojo statybvietėje dirbusiems žmonėms. Šie darbų vykdytojo atradimu nesusidomėjo ir pasakė, kad tokių tunelių buvo atkasę ne vieną – jie vėl buvo užversti žemėmis. Toks pat likimas ištiko ir J.Taučiko aptiktąjį požemį.
Panevėžietis įsitikinęs, kad po Bendruomenių rūmais palaidota svarbi miesto istorijos dalis. J.Taučikas, statęs daugelį miesto strateginių statinių, teigė panašių radinių kitose miesto vietose neaptikęs. “Statant Panevėžio ligoninę radome žemėse užkastą paminklą nukankintiems ligoninės medikams. Požemiai ties Bendruomenių rūmais – antras unikalus radinys mano darbo praktikoje”,- teigė vyriškis.
Grandioziniai tyrinėjimai – balandžio 1-osios pokštas
Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas iš dalies paneigė muziejininkės E.Markuckytės pasakytus žodžius, esą medžiagos apie miesto požemius bus ieškoma sostinės archyvuose. “Specialistei patikėta užrašyti apie tunelius žinančių žmonių pasakojimus”,- informavo direktorius. Tačiau, pasak muziejaus vadovo, tunelių paslapčių įminimo ieškoti archyvuose kol kas neplanuojama.
Paklaustas, ar muziejus miesto požemių tyrinėjimams gavo lėšų, A.Astramskas nusijuokė – pinigų šiems tyrimams negauta. “Iki rimtų tyrinėjimų dar labai toli, apie juos kol kas negalvojame. Nebent sukviestumėte panevėžiečius balandžio 1-osios proga pasiimti kastuvus ir eiti atkasti miesto požemių”,- šmaikštumo netrūko A.Astramskui.
Svarbu atskirti legendą nuo
tikrovės
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vadovas profesorius Alfredas Bumblauskas tvirtino, kad jam apie po Panevėžiu esančius požeminius tunelius neteko girdėti. “Apie jūsų miesto požemius sunku ką nors pasakyti, aš jų nemačiau. Pirmiausia reikėtų nustatyti jų istorinę vertę”,- kalbėjo profesorius.
Įvairių kalbų apie po miestais esančius požeminius kelius A.Bumblauskas sakosi girdėjęs ne sykį. “Apie Vilniaus požemius yra išleista knygelė, kurioje legendos susipina su tikrove”,- sakė katedros vedėjas. Pasak jo, savojo miesto praeities idealizavimas nėra smerktinas reiškinys, specialistų pareiga padėti legendas atskirti nuo tikrovės.
Istorinio paveldo tyrinėtojų darbas nėra toks paprastas ir, kaip juokavo profesorius, ne visiems naudingas, nes, jei teritorija paskelbiama istorinio paveldo dalimi, joje negalima statyti, rekonstruoti, plėsti bei atlikti daugybės kitų, verslo plėtrai būtinų darbų. “Apsukruoliai sugeba išnaudoti net legendas – nenustebsiu, jei verslininkai iš savo namų padarys angas, neva vedančias į paslaptingus tunelius. Tokių atseit senovinių statinių teko matyti Vilniuje”,- sakė A.Bumblauskas.
“Sekundės” žiniomis, netrukus atsiras galimybė patekti į miesto požemius. Toje vietoje, kur, kaip manoma, yra angos į tunelius, bus griaunamas senos statybos namas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Statybininkų, stačiusių “Ekrano” kultūros rūmus, istorija nedomino, todėl tik atkastos angos į požemius tuoj pat buvo užverstos žemėmis.
