Rugsėjo 10–11 dienomis Panevėžyje vyko antrasis Lietuvos katalikų esperantininkų suvažiavimas, į jį prasmingai įsiliejo ir Panevėžio kurčiųjų bendruomenė.
Dvi dienas trukęs renginys prasidėjo šventomis Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bei sakralinės muzikos koncertais. Kūrinius esperanto kalba atliko Panevėžio mišrusis choras „Godos“ (vadovė Jelena Urbutienė), vokalinis ansamblis „Tolmėja“ (vadovė Vaida Nevulienė), Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vaikų ir jaunimo choras (vadovė Liuda Vėžytė) bei Panevėžio muzikinio teatro smuikininkė Sigita Railaitė.
Oficialioji suvažiavimo dalis vyko Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM). Svečius iškilmingai sutiko jaunieji akordeonininkai iš Naujamiesčio (vadovė Janina Mikalkevičienė). Tylos minute buvo pagerbtas mirusių esperantininkų Telesforo Lukoševičiaus, Audronos Šidlauskienės, Janinos Railienės ir kt. atminimas. Meninę programą suvažiavimo dalyviams parodė PKNPM šokių grupė „Liepsna“, Panevėžio moksleivių namų „Selevy“ šokėjos (vadovė Regina Liutkevičienė) ir Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro meno mylėtojai (vadovė Genovaitė Sipavičienė).
Po meninės dalies suvažiavimo dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bei svečius iš užsienio sveikino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, renginio organizatorės – PKNPM direktorė Danutė Kriščiūnienė, esperantininkų klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė, LR Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Lina Kiršaitė, miesto Tarybos narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Loreta Masiliūnienė, svečias iš Prancūzijos Kristianas Dardenas, viešnia iš Latvijos Margarita Zelvė ir kt.
Suvažiavimą atidarė Žagarės klebonas Marius Dyglys. Buvo apžvelgtas katalikų esperantininkų judėjimas pasaulyje ir Lietuvoje, perskaitytas pedagogės Ramutės Gasiūnienės šiai progai sukurtas eilėraštis esperanto kalbai pagerbti, atidarytos esperantininkų dailininkų parodos: grafiko Povilo Šiaučiūno ,,Tik varnos“, šviesaus atminimo tapytojos A. Šidlauskienės ,,In memoriam“ ir stendas „Iš Lietuvos katalikų esperantininkų kelionių sugrįžus…“
Mokyklos direktorė D. Kriščiūnienė supažindino su mokykla, jos istorija ir veikla. Pažymėjo svarbų faktą, kad Panevėžio esperantininkų klubo „Revo“ pirmininkė V. Kulikauskienė perdavė esperanto gestų kalbos daktilę ir suteikė viltį dalyvauti kurtiesiems pasauliniuose esperantininkų renginiuose.
Kuo katalikai esperantininkai susiję su Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindine mokykla, kad toks jiems reikšmingas renginys vyko būtent čia?
Atsakydama į tai, viena iš šio suvažiavimo organizatorių, PKNPM direktorė D. Kriščiūnienė, kuri yra ir Lietuvos katalikų esperantininkų tarybos narė, pažymėjo, jog su esperantininkais mokykla bendrauja jau dešimt metų. Šia kalba buvo susidomėję daug mokinių. Mokykloje trejetą metų veikė esperantininkų būrelis. 2005 m. vykusiame 90-ajame tarptautiniame esperantininkų kongrese Vilniuje, be D. Kriščiūnienės, dalyvavo PKNPM mokytojai Vilius Glušokas ir Rita Kasparienė. 2015 m. direktorė lankėsi su Lietuvos esperantininkų grupe 100- ajame esperantininkų kongrese Lilyje (Prancūzija).
Antras labai svarbus motyvas, kodėl buvo pasirinkta ši mokykla, – PKNPM nuo 1995 m. yra katalikiškos krypties. ,,Kadangi į suvažiavimą atvyko ne tik esperantininkai iš visos Lietuvos, bet ir iš Prancūzijos bei Latvijos, mums tai puiki proga plačiam visuomenės ratui pristatyti savo mokyklą, skleisti informaciją apie lietuvių gestų kalbą (aut. past. – suvažiavime vyko lietuvių gestų kalbos pamokėlės), pristatyti kurčiųjų kultūrą. Neabejoju, kad toks reikšmingas renginys mūsų bendruomenės nariams buvo prasminga patirtis ir akiračio plėtimas“, – pažymėjo mokyklos direktorė.
Dar viena įdomi žinia, pagarsinta per suvažiavime vykusį parodų atidarymą – kad esperantininkų gretas oficialiai papildė garsus dailininkas, PKNPM auklėtojas P. Šiaučiūnas. Tiesa, jį kolegos dažnai matydavo vartantį esperanto kalbos žodynėlį ir tai jau nieko nestebino, tačiau kad įsijungė į esperantininkų gretas – buvo naujiena.
Pasak P. Šiaučiūno, esperanto kalba jis jau domisi 42 metus, tačiau tik šiais metais, paskatintas direktorės D. Kriščiūnienės, išdrįso dalyvauti Baltijos esperanto dienose Birštone. Auklėtojas sakė, kad maloniai nustebo supratęs, kad gali laisvai kalbėtis su įvairių tautybių žmonėmis, kurie šia kalba jau bendrauja daugelį metų.
Suvažiavimo dalyviams paskaitą esperanto kalba apie prelatą Adomą Dambrauską- Jakštą skaitė garsus esperantininkas ir knygų autorius Vytautas Šilas, o su esperanto lingvistika supažindino žymus esperantininkas iš Vilniaus Algimantas Piliponis. Mokyklos teritorijoje buvo pasodintas esperantininkų ąžuolas – stiprybės simbolis. Svečiai aplankė kun. Alfonso Lipniūno, mons. Jono Juodelio ir esperantininko T. Lukoševičiaus kapus, Bistrampolio dvarą, Klemento Sakalausko privataus muziejaus ekspoziciją Piniavoje, įsiliejo į miesto 513-ojo gimtadienio kultūrinių renginių paletę.
„Kad galėjome surengti miestą ir šalį reprezentuojantį renginį, kuris sutapo su miesto gimtadieniu, esame be galo dėkingi nuostabiems geradariams: AB „Panevėžio energija“, UAB „Dagemos konditerija“, UAB „Biuro verslas“, „Kalnapilio-Tauro grupės“ gamybos direktoriui Antanui Laučiui, Bistrampolio dvarui, Panevėžio J. Miltinio dramos teatrui, Panevėžio turizmo informacijos centrui, viešbučio „Pervaža“ direktorei Birutei Binkienei, privataus muziejaus Piniavoje savininkui K. Sakalauskui, Panevėžio dienraščiui „Sekundė“, krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščiui „XXI amžius“, Lietuvos kurčiųjų draugijos mėnraščiui „Akiratis“, tautinio žinių ir gyvenimo būdo portalui alkas.lt, Aukštaitijos internetinei naujienų agentūrai „AINA“, Panevėžio esperantininkų klubo „Revo“ ir Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ nariams“, – su pačia didžiausia pagarba akcentavo mokyklos direktorė D. Kriščiūnienė.
Laima LAPĖNIENĖ
