Praėjusių metų
gegužės viduryje miesto Tarybos patvirtintoje Lietuvos vardo tūkstančio metų
minėjimo Panevėžyje programoje miesto enciklopedijai leisti buvo numatyta 70
tūkst., bet dabar jau prašoma 322 tūkstančių litų. Šie pinigai būtų skiriami per
penkerius metus, be to, atsisakoma anksčiau numatytos G.Petkevičaitės-Bitės muziejaus rekonstrukcijos.
Sprendimo projektą pristačiusi Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė painiojosi, argumentuotai negalėjo atsakyti į daugumą politikų klausimų.
Ji tikino, kad enciklopedijos leidyba yra brangus darbas, šalyje tuo užsiima tik dvi leidyklos.
Pinigų nėra, leidėjai yra?
Valdemarui Jakštui pasirodė keista, kad enciklopedijai visos sumos prašoma tik iš miesto biudžeto. Pasak jo, būtų gražu pratęsti tradiciją ir paprašyti, kad nors 50 proc. prie leidybos prisidėtų miesto verslininkai. L.Krasauskienė irgi neabejojo, kad verslininkų parama galima, tačiau tuojau pat pridūrė: enciklopedija – ne komercinis leidinys. Skyriaus vedėjai akcentavus, kad leidykla dar nepasirinkta ir tik bus skelbiamas konkursas, Julius Beinortas užtikrino, kad leidyklai pinigai jau pažadėti ir net paskirtas žmogus, kuriam penkerius metus miesto Savivaldybė mokės atlyginimą. Anot jo, Panevėžio enciklopedija būtų leidžiama po to, kai bus išleista didžioji Lietuvos enciklopedija ir iš jos būtų imami duomenys.
Vicemerui Kastyčiui Vainauskui pareiškus, kad jokių sutarčių nėra ir enciklopedijos leidybai bet kokiu atveju bus skelbiamas konkursas, J.Beinortas sakė per pertrauką jam pasakysiantis ne tik leidyklą, bet ir kas jau paskirtas enciklopedijos redaktoriumi.
Iš didžiosios enciklopedijos…
Povilas Vadopolas buvo įsitikinęs, kad už miesto enciklopediją verta pakloti tiek, kiek yra prašoma. Pasak jo, kaip prie paminklo kunigaikščiui Aleksandrui statybos prisidėjo konservatoriai, taip prie enciklopedijos leidimo galėtų prisidėti turtingi liberalcentristai. “Gal ir prisidėtume, bet kažin ar ta enciklopedija iš viso bus reikalinga, juolab kad visi duomenys bus paimti iš didžiosios enciklopedijos, – atkirto V.Jakštas. – Iš pradžių buvo prašyta 70 tūkstančių litų ir mes sutikome, o dabar jau prašoma daugiau kaip trijų šimtų tūkstančių”.
Ar dar nepabrangs?
Aldona Marija Mažylienė sakė mananti, kad už enciklopediją žmonės gali mokėti iki 80 litų, o jei ji kainuos 270 Lt – jos niekas nepirks. Ramūnas Vyžintas įžvelgė ydingą praktiką: iš pradžių “įlendama į biudžetą”, o paskui reikalaujama vis daugiau. Politikas nebuvo tikras, ar įvedus eurą enciklopedijos leidimas nepabrangs iki pusės milijono litų. Be to, finansiniai įsipareigojimai būtų užkrauti kitos kadencijos Tarybai.
Už reklamą derėtų mokėti
Vicemeras K.Vainauskas ir P.Vadopolas buvo įsitikinę: jeigu norime gero produkto, už enciklopediją reikia mokėti tiek, kiek reikalaujama. Tačiau dauguma Tarybos narių buvo linkę derėtis su leidėjais, ieškoti rėmėjų arba siūlė klausimo, kuris yra neparengtas, nagrinėjimą iš viso atidėti. Meras V.Matuzas pritarė minčiai, kad prie enciklopedijos leidimo galėtų prisidėti verslininkai, nes bet kokiu atveju joje būtų informacija apie miesto įmones.
“Melžėjai”
Po prieštaringų miesto enciklopedijos leidybos vertinimų buvo nuspręsta viską išspręsti balsuojant. Už tai, kad leidybos išlaidos būtų padidintos iki 322 tūkst. Lt, balsavo šeši, prieš – septyni Tarybos nariai, 8 politikai susilaikė. Nepritarus didinti finansavimą Panevėžio enciklopedijos leidimo klausimas atsidūrė aklavietėje. Po sprendimo kai kurie politikai žiniasklaidai sakė, kad, užuot “melžus biudžetą”, reikėtų paieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
