Panevėžio bendruomenių rūmuose vyko antrasis jaunimo forumas. Jį organizavo Panevėžio iniciatyvaus jaunimo institutas (PIJI). Forume dalyvavo daug miesto jaunuolių ir jų siekius palaikančių suaugusiųjų.
Darbų įvertinimas ir ateities vizijos
PIJI direktorė Jurgita Žiaunytė įvertino šio tik prieš metus įkurto instituto veiklą. Pasak jos, per metus padaryta labai daug. Be tradicinių renginių “Literatūrinė žiema” ir “Išdykęs stilius”, jaunimas inicijavo įvairius projektus ir juose dalyvavo. Dalis jų buvo skirti Kalėdoms. Tada buvo gražiai papuoštos Laisvės aikštės vitrinos, sukurti elektroniniai Kalėdų atvirukai. Jaunieji kompiuterininkai sukūrė elektroninės mokyklos viziją ir PIJI logotipą.
Netradicinių mušamųjų instrumentų ansamblis pagyvino daugybę renginių. Institute reguliariai vyksta jaunimo diskusijos su įvairiais įdomiais žmonėmis. Dabar PIJI turi naują užduotį – ugdyti jaunųjų panevėžiečių pilietiškumą.
PIJI tarybos narė Eglė Kvederytė kalbėjo apie miesto viziją. Panevėžys turėtų tapti patraukliu ir unikaliu kultūros miestu. PIJI tikslai – kovoti su apatija, blogybėmis. Panevėžio jaunimui svarbu bendrauti su visos Lietuvos bei užsienio bendraamžiais, o nauja iniciatyva – palaikyti ryšius su pagyvenusiais ir vienišais žmonėmis.
Su PIJI įvykdytais projektais ir ateities planais bus galima susipažinti ir instituto stende parodoje “Expo Aukštaitija 2005”.
Ateitis – gerose rankose
Audringais plojimas susirinkęs jaunimas pasitiko Panevėžio miesto merą Vitą Matuzą. Jis pabrėžė, kad ant jaunimo pečių gula svarbūs ir ambicingi uždaviniai ne tik kultūros ir meno, bet ir pilietiškumo ugdymo srityje. Meras išreiškė savo susižavėjimą ir pasitikėjimą Panevėžio jaunimu. “Jūsų plojimai rodo jūsų pasiryžimą įveikti iškeltas užduotis. Prieš metus stebėjau, kaip institutas žengė pirmuosius nedrąsius žingsnius. Dabar esu tikras, kad miesto ateitis yra gerose rankose”, – sakė V.Matuzas.
Lietuviškumas per pinigus
Centrinė forumo dalis buvo prof. dr. Alfredo Bumblausko pranešimas “Kaip galima lietuviškoji idėja šiuolaikinėje epochoje”. Profesorius kalbėjo apie tradicinį lietuviškumo modelį, kurį atspindi mūsų pinigai – litai. Juose pavaizduoti asmenys ir jų skleistos idėjos rodo norą vienu metu būti ir karžygiais, ir etiškais, švelniais žmonėmis. “Mūsų istorinėje atmintyje nėra bajorų, miestų, mokslo, verslo ir kitų tautybių Lietuvos žmonių, nes to nebuvo tarpukario Lietuvos Respublikoje. Vargu ar šis modelis yra tinkamas dabar”, – su užsidegimu kalbėjo A.Bumblauskas ir ragino praplėsti lietuviškumo sampratą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir Sąjūdžio laikų istorija.
Diskusijoje dalyvavo LR prezidento patarėjas, PIJI įkvėpėjas ir idėjų generatorius Arnoldas Pranckevičius, Seimo narys režisierius Julius Dautartas ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Jie visi kalbėjo apie tai, kad reikia didžiuotis, jog esame lietuviai. V.Matkevičius palinkėjo jaunimui būti tvirtam, o Panevėžio miestui – jaunimui padedant klestėti.
Šachmatai ir meno projektai
Renginys prasidėjo šachmatų simultano turnyru. Su Panevėžio šachmatų klubo direktoriumi Arvydu Baltrūnu varžėsi 10 vaikinų ir merginų. Keturi miesto sporto mokyklos auklėtiniai įveikė A.Baltrūną, vienas sužaidė lygiosiomis. Šachmatų klubo direktorius teigė, kad jaunieji šachmatininkai yra labai stiprūs.
Forume galima buvo apžiūrėti ir jaunųjų fotomenininkų parodą “Blyksniai 2005”, vaizdo medžiagą “PIJI dienoraštis 2004-2005” ir IV tarptautinio jaunimo menų festivalio “Mes ateinam” kompiuterinę simuliaciją.
Festivalį baigė šiuolaikinio meno projektas “Muzikos ir meno sintezė” pagal G.G.Markeso romaną “Šimtas metų vienatvės” (režisierius J.Miltinio dramos teatro aktorius Evaldas Strokė). Jame dalyvavo ir jaunieji aktoriai, ir Panevėžio jaunimas.
PIJI nuoširdžiai dėkojo savo pagrindinei rėmėjai – A.Gizo ir E.Žvybo labdaros paramos fondo direktorei Aldonai Žvybienei. Ji palinkėjo jaunimui nesutingti, kurti, ieškoti ir būtinai atrasti naujų idėjų.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Alfredas Bumblauskas (priekyje) ir Arnoldas Pranckevičius mano, kad nauja lietuviškumo samprata turi atitikti ES įvairovės principus.
