Visi – su originaliomis idėjomis
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ valdose nuo antradienio karštyje prie akmenų palinkę penki profesionalūs Lietuvos ir užsienio skulptoriai: Thierry Lauwersas iš Belgijos, Ozguras Turhanas iš Turkijos, Rumenas Dimitrovas iš Bulgarijos, druskininkietis Antanas Balkė ir panevėžietis, Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša Jie kuria dekoratyvinio pobūdžio skulptūras laisvės tema, skirtas sausio 13-osios 20-mečiui.
Nedidelės pavėsinės, kuriose dirba menininkai, iš tolo primena mažas statybų aikšteles, nes iš jų aidi plaktukų, pjūklų, grąžtų garsai ir kyla dulkių stulpai.
Didžiuliams akmenims per tris savaites jie ne tik suteiks formas, bet ir įkvėps dvasią. Kiekvienas skulptorius atsivežė savąją laisvės viziją.
Druskininkietis A.Balkė iš akmens kuria besiskleidžiantį žiedą, kuris jam yra stebuklo laukimo, tobulumo, trapumo, harmonijos simbolis. Žiedo apačia bus grubesnių formų, o viršūnė – itin gracinga.
Pasak menininko, laisvė, kaip ir žiedas, – kad išsiskleistų, turi subręsti.
A.Balkės kūrinių galima pamatyti Druskininkų skulptūrų parke, Klaipėdoje, Kaune, Juodkrantėje.
Šalia dirbantis belgas T.Lau-wersas pavaizduos viduje įkalintą žmogų, kuriam suteiks galimybę išsivaduoti. Savo skulptūrą jis padalins į dvi dalis, tarsi atidarys ją, kad tas, kuris viduje, galėtų išsilaisvinti.
Tapytojas ir skulptorius siekia, kad į jo darbą žiūrintys žmonės pajustų sklindančią laisvės energiją. T.Lauwerso skulptūros stovi pačiuose įvairiausiuose pasaulio miestuose. Jo kūrinių yra ir privačiose galerijose. Paklaustas, ar nesunku dirbti kepinant tokiai karštai saulei, daugybės tarptautinių akmens skulptūrų simpoziumų dalyvis patikino, kad karštis – niekai.
„Prieš atvykstant į Lietuvą, turėjau progos pasitreniruoti Tailande, kur kūriau trijų metrų dydžio skulptūrą“, – juokavo jis.
Bulgaras, tarptautinį pripažinimą pelnęs R.Dimitrovas akmenį verčia paukščiu. Pasak jo, paukštis – tarsi žinios pasauliui nešėjas, o laisvė tam tikra prasme irgi yra žinia – ji sklinda net tada, jei yra stabdoma.
Turkas O.Turhanas iš akmens kala žmogaus rankas. Skulptorius sako, kad rankos yra tarsi simbolinės laisvės kūrėjos.
„Savo gimtąja kalba galėčiau labai išsamiai paaiškinti savo kuriamos skulptūros viziją. Dabar teks palaukti, kol baigsiu darbą ir galėsiu parodyti“, – šypsodamasis atsiprašinėjo už netobulą anglų kalbą menininkas.
Simpoziumo šeimininkas V.Tallat-Kelpša kuria ant suaižėjusio ledo besiskleidžiančius pumpurus. Jo būsimoji skulptūra – tarsi Lietuvos laisvės atspindys akmenyje. Kūrybingai nusiteikusiems skulptoriams patiems nekantru pamatyti vienas kito darbus. Jie nusiteikę kasdien plušėti nuo ryto iki vakaro, kad ir koks oras būtų.
Sekmadieniais V.Tallat-Kelpša kolegoms užsibrėžęs parodyti Lietuvą: nuvežti juos į Kernavę, Vilnių, Klaipėdą, kartu apžiūrėti žymesnius skulptūrų parkus.
Visi užsieniečiai menininkai mūsų šalyje vieši pirmą kartą.
Atrinko iš 20 menininkų
Į ketvirtąjį tarptautinį akmens skulptūros simpoziumą Panevėžyje pakviesti skulptoriai buvo atrinkti iš 20 kandidatų. V.Tallat-Kelpša sakė norėjęs pasikviesti pačius originaliausius, įdomiausius menininkus.
Dalyvių skaičių riboja ir simpoziumo biudžetas, jis šiemet, palyginti su ankstesniais metais, yra gerokai mažesnis. Simpoziumo organizatoriai kūrėjus turi aprūpinti visomis darbui reikalingomis medžiagomis, suteikti nakvynę, mokėti honorarą.
Savo ruožtu skulptoriai savo darbus dovanoja miestui.
Tarptautinis akmens skulptūros simpoziumas Panevėžyje pradėtas organizuoti nuo 2005-ųjų ir vyksta kas dvejus metus. Skulptoriai miestui yra padovanoję 18 akmens skulptūrų, jos puošia miesto centrą – Laisvės aikštę ir Senvagę. Šiemet sukurtas akmens skulptūras ketinama pastatyti Sausio 13-osios skvere.
V.Tallat-Kelpša prasitarė, kad jam nepatogu prieš kolegas, jog ant 2009 metais sukurtų skulptūrų miestas iki šiol nepasirūpino uždėti lenteles su autorių pavardėmis ir kūrinio pavadinimais.
Beje, tarptautiniuose akmens skulptūrų simpoziumuose dalyviai savo sukurtus kūrinius nebūtinai palieka miestui. V.Tallat-Kelpšai neseniai teko dalyvauti simpoziume Vokietijoje, čia jo sukurtą skulptūrą nusipirko meno mylėtojai.
Skulptoriui, kad patektų į simpoziumą, teko įveikti gerokai didesnę atranką nei dabar Panevėžyje dirbantiems jo kolegoms. Panevėžietis varžėsi su 90 menininkų.
Pasak V.Tallat-Kelpšos, užsienyje akmens skulptūrų simpoziumai turi galimybes pasikviesti nemažą būrį kūrėjų iš įvairių šalių ir rinktis iš kur kas daugiau kandidatų.
Dailės mokyklos vadovas, bendradarbiaujantis su Pasaulio monumentaliosios skulptūros įvykių asociacija, viliasi, kad Panevėžio akmens skulptūrų simpoziumas ateityje pritrauks dar daugiau pasaulinio lygio menininkų.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Skulptorius V.Tallat-Kelpša laisvę įsivaizduoja kaip suaižėjusiame lede besiskleidžiantį pumpurą.
