Panevėžyje bręsta didžiosios kraustynės.
Uždaromos Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos patalpose mokinius pakeis iš Kranto gatvės perkelto Socialinių pokyčių centro – buvusio Jaunuolių dienos centro – lankytojai.
O į šio atlaisvintas patalpas iš Respublikos gatvės kraustysis Visuomenės sveikatos biuras.
Pokyčių reikalaujanti situacija
Tokias permainas padiktavo Panevėžio veidą keičianti demografinė situacija.
Nuo rugsėjo nebelieka tris dešimtmečius vaikus su klausos negalia iš visos Lietuvos priimdavusios Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos.
Panevėžio savivaldybė motyvuoja negalinti leisti prabangos išlaikyti mokyklą, beturinčią vos devynis moksleivius.
„Dviem miesto įstaigoms nebetelpant turimose patalpose, o trečiai užsidarant, nutarta gerinti sąlygas ir darbuotojams, o svarbiausia – tiems, kas lanko tas įstaigas.“
P. Luomanas
Panevėžio mero pareigas einančio Tarybos nario Petro Luomano teigimu, nelikus mokyklos į jos kolektyvo išpuoselėtas tuščias patalpas numatyta iš Kranto gatvės perkraustyti Socialinių pokyčių centrą.
„Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla pritaikyta turintiems negalią, joje tikrai gerai jausis Socialinių pokyčių centro lankytojai. Dabar šis centras turi tik kelis jam pritaikytus buvusio bendrabučio aukštus Kranto gatvėje. O Parko gatvėje žmonės su negalia turės ir didžiulį, puikiai sutvarkytą kiemą“, – teigė P. Luomanas.
Didesnes patalpas gaus ir Panevėžio sveikatos biuras, nebesutelpantis esamose Respublikos gatvėje.
„Situacija reikalauja pokyčių. Dviem miesto įstaigoms nebetelpant turimose patalpose, o trečiai užsidarant, nutarta gerinti sąlygas ir darbuotojams, o svarbiausia – tiems, kas lanko tas įstaigas“, – sako laikinasis miesto meras.
Rengiasi kraustynėms
Socialinių pokyčių centro vadovę Liną Trebienę jau prieš mėnesį pasiekė žinia, kad teks pakuotis daiktus ir kraustytis į Parko gatvę.
Pasak direktorės, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos patalpos su didžiule, gražiai sutvarkyta teritorija neabejotinai tinkamos žmones su negalia užimančio centro lankytojams.
Kaip didžiulį privalumą L. Trebienė paminėjo tai, kad mokykla turi valgyklą.
Kranto gatvėje veikiantis Socialinių pokyčių centras užima „Šviesos“ ugdymo centro bendrabučio pusantro aukšto ir valgyklos neturi.
„Matyčiau tik vieną trūkumą – mūsų naujosiose patalpose nėra lifto, o jis būtinas, nes paslaugas teikiame ir turintiems judėjimo negalią“, – teigė L. Trebienė.
Anot jos, lifto įrengimo klausimas išsprendžiamas, tačiau tam reikės lėšų.
Šiuo metu Socialinių pokyčių centras gali priimti 70 žmonių su negalia, sulaukusių pilnametystės. Šį centrą numatyta plėsti iki 90-ies vietų.
Įstaiga, anksčiau vadinta Jaunuolių dienos centru, įkurta 1996 metais.
Tuo metu ją lankė vos devyni negalią turintys jaunuoliai.
Dabar lankytojams amžiaus cenzo nebėra, o jų padaugėjo aštuonis kartus.
Apie planuojamą Socialinių pokyčių centro iškeldinimą iš Kranto gatvės į Parko gatvę jo klientai dar neinformuoti.
Nebepakanka nei salės, nei tualeto
Visuomenės sveikatos biuro specialistė, Panevėžio savivaldybės tarybos narė Ala Kuzmienė teigia, kad dabartinėse patalpose nebetelpa nei lankytojai, nei darbuotojai.
„Mūsų įstaigai turimos patalpos tikrai per ankštos. Organizuojame itin daug renginių, juos panevėžiečiai lanko labai gausiai. Tad nedidukė salė jau per maža ir darbuotojai kabinetuose priversti dirbti po tris ar net keturis, galiausiai tik vieno sanitarinio mazgo nebepakanka“, – teigė A. Kuzmienė.
Anot jos, Visuomenės sveikatos biuro dar buvusi vadovė Vijolė Miškinienė yra kreipusis į Savivaldybę prašydama naujų patalpų.
Mokyklos istorijos pabaiga
Uždaromos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė teigė žinanti, kad patalpas teks užleisti kitiems negalią turintiems žmonėms.
„Turiu viltį, kad su Socialinių pokyčių centru, kurį čia ketinama įkelti, galėtume pasidalinti patalpomis. Dalis patalpų galėtų būti suteikta ir vizituojantiems surdopedagogams bei vertėjams iš gestų kalbos“, – svarsto D. Kriščiūnienė.
Turintiesiems klausos negalią skirta mokykla į Parko gatvėje uždarytą „Snaigės“ lopšelį-darželį įkelta 2002-aisiais.
D. Kriščiūnienė pamena, jog tuomet patalpos nė iš tolo nepriminė dabartinių: nugyventos, teritorijoje stūksojo betono luitai, likę išardžius vaikams skirtas lauko žaidimų vietas.
Gana greitai sutvarkyta aplinka, betono luitų liekanas pakeitė gėlynai, o pastaraisiais metais mokykla pelnydavo apdovanojimus už gražiausiai tvarkomą teritoriją.
Iš JAV kariuomenės gavus lėšų, virš vieno buvusio darželio korpuso įrengta renginių salė.
„Mokykla buvo skirta 85-iems moksleiviams, kadaise beveik tiek ir esame jų turėję“, – sako D. Kriščiūnienė.
Šiuo metu joje belikusios tik jungtinės 5–6 ir 7–8 klasės – iš viso vos devyni vaikai. Jungtines specialiąsias klases ketinama perkelti į M. Karkos pagrindinę mokyklą.
