Panevėžys pastaruoju metu linksniuojamas ne visada teigiamu kontekstu, tačiau šiemet, kai miestas tapo Lietuvos kultūros sostine, žadama priblokšti įspūdingų kultūrinių renginių gausa ir priversti panevėžiečius didžiuotis savo miestu. Nors Aukštaitijos sostinė pasiruošti reprezentuoti kultūros sostinę turėjo tik kelis mėnesius, tačiau kultūros spalvų ir atspalvių netrūks visus metus.
Kultūrų sankirta
„Panevėžys – kultūros sostinė“ organizatoriai ragina šiemet visus panevėžiečius ir miesto svečius sėstis į karališką sostą. Nors jaunos dizainerės Raimondos Balčiūnaitės sukurtas renginio simbolis – sostas – sukėlė daug audringų diskusijų, simbolinė kultūros kėdė kviečia visus dalyvius prisėsti ant jos, gėrėtis ir peikti, žavėtis ir kritikuoti, sutikti ir neigti matomą renginį.
Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės teigimu, renkantis visus metus truksiančių renginių temą buvo atsižvelgta į panevėžiečių pageidavimus.
Kultūrų sankirta pasirinkta neatsitiktinai – įvairių tautų kultūra iškeliama kaip vertybė, padėsianti geriau pažinti ir savąją kultūrą, parodyti, kad Panevėžys yra kuriantis, draugiškas, tolerantiškas ir europietiškas miestas.
„Pastebime, kad kituose miestuose ar užsienyje gyvenantieji apie mūsų miestą atsiliepia itin šiltai ir gražiai. O mes, čia gyvenantys, to nepastebime ir dažniausiai tik dejuojame, kad mūsų miestas miręs, nes čia nėra veiklos, trūksta vieno ar kito. Be reikalo taip nuvertiname. Kultūros sostinė mums reikalinga, kad galėtume didžiuotis esantys panevėžiečiai“, – pabrėžė L. Krasauskienė.
Panevėžys yra iš dalies nedidelis miestas, tačiau kultūrinis gyvenimas jame visada virė ir verda. Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, mums dar reikėtų daug ko pasimokyti, ypač meilės savo gimtajam miestui iš žymių menininkų, kultūros žmonių, kurie net ir emigravę į kitus miestus didžiuojasi ir nebijo parodyti, kad jų šaknys – Panevėžyje.
„Mes turime labai daug garsių menininkų, fotografų, apskritai kultūros žmonių, daugelis jų gyvena ne Panevėžyje, bet visada pabrėžia savo kilmę. Mums reikia iš jų išmokti didžiuotis savo miestu. Ir nors lėšos iš ministerijos kultūros sostinės renginiams skirtos gana kuklios, o darbo beprotiškai daug, šis renginys miestui būtinas“, – įsitikinusi L. Krasauskienė.
Kultūra daugiau nei menas
„Panevėžys – kultūros sostinė“ projektas sudarytas iš trijų kertinių akmenų: „Pasaulio kultūros“, „Koliažai“ ir kultūros savanorių programa. Vienas pagrindinių užsibrėžtų tikslų – nuosekliai visus metus išlaikyti temą, kas kitiems kultūros sostinėmis paskelbtiems miestams gana sunkiai sekėsi.
„Kultūros sostinė – tai ne pramoginiai renginiai, o kultūra. Todėl išsikėlėme sau uždavinį organizuoti ne pavienius renginius, o patį kultūros procesą. Ir Lietuvos kultūros sostinės šaukinys „Kultūra daugiau nei menas. Tai mūsų kasdienio gyvenimo dalis“ skelbia, kad čia nebus vietos paviršutiniškumui ir fasadinei kultūrai“, – teigė L. Krasauskienė.
Dalinantis patirtimi su Lietuvos kultūros sostine jau buvusiais miestais buvo nuspręsta stiprinti ir turtinti jau tradicinius Panevėžio miesto renginius: miesto gimtadienį, renginių ciklą „Susitikime penktadienį“, vidurvasario, arba Joninių, šventę, keramikos ir tapybos simpoziumus, teatrų festivalius ir kitus renginius. O šalia jų kiekvieną mėnesį bus rengiamos tradicinių ir šiuolaikinių meno sričių – dailės, literatūros, fotografijos, teatro, kino, muzikos, liaudies meno parodos, edukacijos, socialiniai projektai, susitikimai.
Kiekvienas mėnuo bus skirtas vis kitai šaliai: vasarį panevėžiečiai bus kviečiami pasinerti į Tolimųjų Rytų pasaulį, kovą lauks pažintis su prancūzų tradicijomis, vasara alsuos ispanišku, portugališku ir itališku temperamentu, o ruduo bus skirtas slavams ir germanams.
„Koliažuose“ menas atsivers visai kitomis spalvomis ir išeis iš jam įprastų erdvių ir rėmų. Kultūros sostinės dalyviai galės stebėtis ne tik netikėtais naujais meno dariniais, bet ir patys tapti kūrėjais. Įdomu tai, kad į kultūrinių renginių programą įsitraukė ir bažnyčia, ambasados, įvairios organizacijos, verslas. Aktyviausieji kviečiami savanoriauti įgyvendinant projekto tikslus.
„Renginių programa dar pildysis, įdomių ir gražių renginių netrūks ir jaunimui, ir senjorams. Dar deramės, kad Panevėžyje būtų surengtos „Auksinio scenos kryžiaus“ bei „Sidabrinės gervės“ įteikimo ceremonijos. Jau beveik sutarta, kad Vasario 16-osios šventinis koncertas tiesiogiai būtų transliuojamas per Lietuvos televiziją. Manau, kultūrinių renginių programa turėtų supurtyti, sujudinti mūsų miestą“, – kalbėjo L. Krasauskienė.
Prasidės kinų Naujaisiais metais
Lietuvos kultūros sostinės renginiai prasidės įspūdingu šviesos ir ugnies festivaliu sausio 31-ąją Laisvės aikštėje. Ši diena pasirinktina neatsitiktinai – visas Rytų pasaulis švęs kinų Naujuosius metus.
Kaip intriguoja renginių maratoną pradėsiančio festivalio organizatorė, pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ direktorė Zita Bareikienė, tai bus tiesiog užburiantis šviesos, ugnies, muzikos ir specialiųjų efektų šou. Panevėžiečius, tapusius 2014-ųjų kultūros ambasadoriais, atvyks pasveikinti net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Pirmą kartą panevėžiečiams bus pristatyta 3 D vaizdo projekcija, kuri primins savotišką pasaką. Ant J. Miltinio dramos teatro bus demonstruojamas filmas apie Panevėžio kultūrą pasaulio kontekste“, – pasakojo Z. Bareikienė.
Miesto centrą papuoš 15 šviečiančių instaliacijų, daugybė spindinčių ornamentų. Skambant muzikai specialiaisiais efektais stebins dvylika fakyrų. O šventės kulminacija bus muzikiniai fejerverkai nuo viešbučio stogo ir Aleksandro paminklo.
„Panevėžiečių lauks ir dar viena staigmena – interaktyvus žaidimas: žmonės galės bent trumpam tapti muzikantais ir pamėginti diriguoti orkestrui „Panevėžio garsas“, – šviesos ir ugnies festivalio uždangą praskleidė Z. Bareikienė.
Kultūros sostinės renginius užbaigs tarptautinė kalėdinė mugė gruodžio viduryje su teatralizuotu ledo skulptūrų pjovimu, snieguolių šou, 12 skirtingų užsienio šalių Kalėdų Senelių sveikinimais ir jų palydovų koncertais. Taip pat bus pristatytas 12 šalių unikalus kulinarinis paveldas.
„Surengti kultūros sostinės renginius mums yra tikras iššūkis. Tuo labiau kad organizaciniai darbai buvo užkrauti ant mūsų įstaigų pečių, jokių naujų įstaigų nesteigėme, viską tik iš savo resursų. Bet tikimės, kad pateisinsime Panevėžio kultūros sostinės vardą“, – sakė Kultūros skyriaus vedėja L. Krasauskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
