Katedros gatvėje, Panevėžyje stovinčio daugiabučio gyventojai dar neseniai išgyveno nuolatinį stresą – dėl senos elektros instaliacijos grėsė gaisras, šildymo sistema veikė netolygiai, sienos ir balkonų konstrukcijos nuolat byrėjo. Visa tai liko praeityje – nusprendę ryžtis renovacijai, butų savininkai džiaugiasi šiuolaikišku bei taupiu namu, užtikrinančiu kokybiškesnį gyvenimą.
Įdomu tai, jog prieš 60 metų pastatyto gyvenamojo penkiaaukščio gyventojai nusprendė jį renovuoti ne tik dėl per šį laikotarpį atsiradusių nusidėvėjimų, tačiau ir dėl noro, kad jų būstas taptų kokybiškas, estetiškas bei ilgaamžis.
„Vamzdynai buvo susidėvėję, elektros instaliacija pasenus, neefektyvi buvo ir šildymo sistema – penkto aukšto gyventojai skųsdavosi, kad žiemą per šalta, o vasarą per karšta. Trupėjo fasadas bei balkonai, byrėjo tinkas. Šias problemas galėjome spręsti remontais, tačiau tam būtų reikėję labai didelių lėšų, o laiko neturėjome, situacija tik blogėjo. Nors pradėti nebuvo lengva, pokyčius paskatino iniciatyvūs, sąmoningi gyventojai – jie pradėjo domėtis kitų namų patirtimis, kalbėtis su jau atnaujintų daugiabučių butų savininkais ir pamažu suprasti naudą“, – prisimena gyventojų atstovas Darius Žirkauskas.
Namo renovacijos projekto administratorius Mindaugas Liutkus pratęsia, jog šiame name yra 70 butų, juose gyvena daugiausia 40–50 metų aktyvūs žmonės, iš kurių neretas turi inžinerinį išsilavinimą, todėl yra gerai susipažinę su renovacijos privalumais. Šio daugiabučio gyventojai neapsiribojo tik valstybės kompensuojamais darbais – dalį sprendimų jie iš savo lėšų įgyvendino patys.
„Apšiltinome sienas, pakeitėme karšto ir šalto vandens, nuotekų sistemas, atnaujinome stogą, ant jo įrengėme turbinas ventiliacijai sustiprinti, sumontavome ir saulės elektrines. Prie radiatorių butuose pridėjome termostatines galvutes, dėl jų žmonės gali reguliuotis šilumą pagal poreikį. Gyventojai iš savo lėšų prisidėjo prie laiptinių perdažymo, kodinių spynų įrengimo bei šaligatvio prie įėjimo atnaujinimo“, – vardina pašnekovas.
Padėjo sutaupyti tūkstančius
M.Liutkus atkreipia dėmesį, jog renovacija seną namą pavertė beveik nauju: modernizuotos visos svarbiausios sistemos, pagerėjo šildymas, vėdinimas, pats būstas tapo kur kas šiuolaikiškesnis ir patogesnis.
Lyginant su buvusiu vartojimu, dabar gyventojai šildymui sutaupo apie 40 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjo iki 152 tonų per metus. Pats pastatas dabar atrodo prabangiau, išsiskiria spalviniais sprendimais. Be to, jau anksčiau name buvo stiklintos ir beveik grindis siekiančios lodžijos bei svetainės langai, kurie suteikia pastatui modernumo. Taip pat po namo atnaujinimo daugelis ėmėsi ir savo butų kapitalinių remontų. Žmonėms atsirado noras ir savo butuose gyventi dar gražiau bei jaukiau“, – dalinasi pašnekovas.
D.Žirkausko teigimu, svarstantiems apie renovaciją verta pasidaryti savo daugiabučio techninės apžiūros ataskaitą – joje aiškiai matysis, kokios namo problemos yra opiausios. Tokia apžvalga leis įvertinti realią pastato būklę ir kiek kainuoja pašalinti esamus trūkumus.
„Mūsų atveju vien stogo keitimas galėjo kainuoti 120 tūkst. eurų, pinigus tam būtume rinkę metų metus. Kompleksinė renovacija tapo ekonomiškiausiu pasirinkimu, juolab kad ją įgyvendinant taikoma valstybės parama. Dabar rezultatas akivaizdus – pasikeitė namo išorė, pakilo ne tik būsto vertė, bet ir gyvenimo kokybė. Namas dabar atrodo moderniai, yra šiltas ir patogus gyventi“, – sako D. Žirkauskas.
Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais galima jau šiandien, naujienų portale „Delfi.lt“, o balsuoti už savo favoritą bus galima nuo birželio 9 d. Metų renovacijos projekto rinkimų laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d. Atiduodami savo balsą nepamirškite įvertinti ne tik estetinį vaizdą, bet ir atliktų darbų spektrą, atsinaujinančių šaltinių diegimą, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą bei pokyčius ne tik gatvės, bet ir viso rajono ar miesto mastu. Daugiau informacijos apie Metų renovacijos projekto rinkimus – APVA „Facebook“ paskyroje.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
