Menų centro vizija įgavo pagreitį

Nauja intelektinės traukos vieta – pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) Panevėžyje kelią prasiskynė per aršias politines audras.

Miesto Taryba pritarė, kad būtų įkurta biudžetinė įstaiga – SEMC. Naujas juridinis darinys reikalingas, kad Panevėžys galėtų teikti paraišką gauti finansavimą kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukcijai pritaikant jį būsimajam menų centrui.

Naujo kultūros objekto atsiradimas kainuotų apie 10 mln. eurų. Savivaldybė tikisi jį pastatyti per du etapus iki 2021-ųjų.

Tokiam siūlymui prieštaravusi opozicija apsisprendė balsavime nedalyvauti. Vis dėlto

toks bandymas sustabdyti ant bėgių jau pastatytą projektą subliūško.

Už SEMC biudžetinės įstaigos steigimą balsavo 18 Tarybos narių. Iš viso miesto Taryboje yra 31-as politikas.

Ji pareikalavo atsisakyti biudžetinės ir svarstyti dėl viešosios įstaigos kūrimo. Tokiu atveju SEMC turtas būtų sutelktas ne vienos Savivaldybės, o kelių dalininkų rankose.

Opozicijos vardu pasisakiusi Gema Umbrasienė įvardijo net tris aspektus, kurie, jos nuomone, esminiai sprendžiant, būti ar nebūti Panevėžyje SEMC. Panevėžiečiai Savivaldybės apklausoje iš visų jos įgyvendinamų projektų šį įvertino kaip mažiausiai svarbų. G. Umbrasienė prisiminė ir kadaise didžiulį ažiotažą sukėlusią vadinamąją plagiato bylą, kurioje S. Eidrigevičius kaltino buvusį bičiulį savamokslį dailininką Stasį Petrauską, Panevėžyje vadinamą Bitlu, savo kūrinių kopijavimu ir net parašo falsifikavimu.

Trečiasis G. Umbrasienės argumentas sustabdyti SEMC klausimą – priekaištas Savivaldybei nebandžius ieškoti dalininko viešajai įstaigai kurti, o noras vienai valdyti biudžetinę įstaigą.

Teisininkei netikėta

Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tvirtina, jog opozicijos siekis žūtbūt klausimą atidėti siūlant svarstyti viešosios įstaigos idėją buvęs netikėtas. Pasak D. Svirelienės, nors dar iki Tarybos posėdžio dėl SEMC steigimo buvo daug diskutuojama visuose šešiuose komitetuose, apie tai, kad menų centras turėtų priklausyti keliems dalininkams, nė viename nekalbėta. Teisininkė įsitikinusi, jog Tarybos opozicija, kurios dauguma atstovų turi administracinio darbo patirties, suvokia, kad imtis kurti viešąją įstaigą vien dėl laiko stokos reikštų, jog SEMC projektas veikiausiai liktų neįgyvendintas.

„Viešosios įstaigos steigimas pareikalautų daug procedūrinių rūpesčių ir kur kas didesnių laiko sąnaudų. Opozicija, o ypač jos lyderė G. Umbrasienė, pati buvusi vicemerė ir merė, turėtų tą žinoti“, – stebėjosi D. Svirelienė.

Pasauliui tinka, Panevėžys abejoja

Opozicijos argumentai, esą gyvam menininkui statyti muziejų yra blogai ir tai, pasak G. Umbrasienės, yra tas pats, kas pastatyti paminklą, bei nuogąstavimai, jog nėra garantijų, kad S. Eidrigevičius Panevėžiui dovanos savo darbų, kaip numatyta dar 2016-aisiais pasirašytame ketinimų protokole, o galiausiai, kad toks menų centras Aukštaitijos sostinei bus per didelė finansinė našta, daugumos atstovų įvertinti kaip siekis stabdyti jau kurį laiką demografinę krizę išgyvenančio Panevėžio progresą.

Pasak daugumos atstovės, Etninės kultūros globos tarybos specialistės Aukštaitijos regionui Vitalijos Vasiliauskaitės, SEMC miestą pakeltų į kitą lygmenį.

„Panevėžyje likusi tarybinė kultūros įstaigų infrastruktūra su mažomis erdvėmis parodoms. Beveik neturime koncertams, muzikiniams pasirodymams didelių, šiuolaikiškų erdvių. Naujas ekonomiškas pastatas tarnautų ne tik kaip muziejus S. Eidrigevičiaus darbams eksponuoti, bet ir edukacijoms, kitoms kultūrinėms reikmėms“, – teigė V. Vasiliauskaitė.

Anot jos, Panevėžys pribrendo turėti šiuolaikišką, modernų statinį ir kultūros įstaigą, kuri reprezentuotų vieną garsiausių iš šio krašto kilusį menininką, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą S. Eidrigevičių. Jo darbų yra įsigiję patys garsiausi pasaulio muziejai: Londone Britų muziejus, Vašingtono biblioteka, Tokijo nacionalinis meno muziejus, Vatikano ir Niujorko muziejai.

„Mes, ko gero, nežinome daug ko apie S. Eidrigevičių arba dar neįvertiname taip, kaip šį menininką įvertinęs pasaulis. Ginčai dėl menų centro Panevėžyje galbūt ir vyksta dėl to, kad apie jį per mažai žinoma“, – sako Tarybos narė.

Anot jos, S. Eidrigevičius jau pradėjęs savo darbų inventorizaciją, tariasi su SEMC techninio projekto autoriais dėl kūrinių eksponavimo naujoje erdvėje. Pagal pirminį susitarimą menininkas Aukštaitijos sostinei numatęs dovanoti apie 700 savo darbų – ekslibrisų, plakatų, piešinių, instaliacijų. Juos autorius įvertinęs 1,8 mln. eurų.

Žvelgia į Europą

Investicijos į naujas kultūrines erdves gali tapti ir jo ekonominio vystymosi varikliu. Tuo įsitikinęs Tarybos narys Daumantas Simėnas remiasi Vakarų šalių patirtimi.

„Bilbao miestas Ispanijoje, nors turi uostą ir yra kitokio profilio nei Panevėžys, bankrutavus kelioms didelėms įmonėms taip pat buvo atsidūręs didžiulėje demografinėje krizėje ir turėjo ekonominių problemų. Įkūrus Guggenheimo muziejų turistų srautai išaugo dešimtis kartų, taip pat ir pajamos į biudžetą“, – palygino D. Simėnas.

Kad įkūręs SEMC Panevėžys išloštų, politikas motyvuoja primindamas ir Odensės miesto Danijoje, su kuriuo Aukštaitijos sostinė siekia bendradarbiauti robotikos srityje, istoriją.

Kadaise Odensė, neišgalėdama konkuruoti su Kopenhaga, išgyveno tokią pačią vidinės migracijos problemą, kaip pastaraisiais metais Panevėžys, gyventojams renkantis Vilnių arba Kauną. Tačiau per pastaruosius ketvertą metų Odensė sugebėjo nustebinti demografiniu šuoliu – per tą laiką gyventojų padaugėjo 20 tūkst. ir jų skaičius toliau auga.

Tokios sėkmės vienais iš veiksnių įvardijama Odensės drąsa prioritetine kryptimi iškelti robotiką ir investuoti didžiulius pinigus į kultūrą, pritraukiant pasaulinio garso menininkų parodas ir renginius.

„Robotikos ir kultūros sinergija Odensei atnešė tokius vaisius. Panevėžiui irgi pagaliau laikas turėti didelę ambiciją, užuot sakius, kad šitame mieste nėra ką veikti. Vieną kartą padarykime ambicingą projektą garsiam, įvertintam menininkui ir tai bus labai stiprus postūmis atgaivinti Panevėžį“, – sako D. Simėnas.