J. Miltinio dramos teatre verdančios aistros pasiekė apogėjų. Nors dar pernai šioje įstaigoje atliktas auditas didelių pažeidimų nenustatė ir jo vadovą Romualdą Vikšraitį paliko toliau vadovauti garsiajam teatrui, tačiau aktoriai rankų nenuleido.
Kultūros ministerija ilgai valdiškai atsirašinėjusi ir teatralams siūliusi visus konfliktus spręsti per teismą ar paprasčiausiai įstaigą perleisti Savivaldybei, pagaliau buvo priversta rimtai pažvelgti į teatre tvyrančią įtampą ir konfliktus. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas įpareigojo Kultūros ministeriją J. Miltinio teatre atlikti nepriklausomą auditą.
J. Miltinio dramos teatro aktorių profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Kupšio teigimu, teatre jau ne pirmus metus tvyranti įtampa tampa nebepakeliama. Nors Kultūros ministerija siūlo visus konfliktus spręsti teisme, tačiau tai ne išeitis. Joks teismas, pasak V. Kupšio, negali išmokyti teatro vadovo tinkamai eiti savo pareigų. Kita vertus, jeigu bus bylinėjamasi dėl kiekvieno pažeidimo, laiko darbui tiesiog nebeliks. Vadovą skiria kultūros ministras, todėl atsakomybę už netinkamai einantį pareigas vadovą taip pat turi prisiimti ne teismai, o Kultūros ministerija.
„Pažeidimų ne vienas ir ne du, o masė, ir daugiau taip tęstis nebegali, nes tai žlugdo teatrą ir žemina jo vardą. Dėl žemo meninio lygio mūsų net nepriima Nacionalinis dramos teatras. Kur jūs matėte teatrą, kuris per pusmetį būtų pastatęs tik vieną spektaklį su devyniais aktoriais. O likę 27 palikti be darbo“, – pasipiktinimo neslėpė V. Kupšys.
Jo teigimu, J. Miltinio dramos teatras yra vienintelis Lietuvoje, kurio metinės programos nepatvirtino Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba. O spektakliai keičiami ar atšaukiami beveik kiekvieną mėnesį. Negana to, pelningiausias spektaklis „Laisvi drugeliai“ buvo parduotas privačiai įmonei, kuriai ir atitenka didžioji dalis pelno.
Nukraujavęs teatras
Šiuo metu tvyranti slogi atmosfera neigiamai veikia teatro ir visos kūrybinės komandos darbą. V. Kupšio žodžiais, per dvejus metus teatre buvo atleisti ar priversti išeiti iš darbo daugiau kaip pusė kolektyvo. Nesibaigiantis psichologinis teroras prieš „nepaklusniuosius“ daugelį jų paguldė į ligos patalą.
„Jeigu atėjus naujam vadovui 99 proc. kolektyvo žmonių pareiškia, kad su tokiu vadovu dirbti negali, vadinasi, problema iš tiesų didelė“, – „Sekundei“ teigė V. Kupšys.
Aktoriaus nuomone, pernai įstaigoje atliktas auditas buvo vienpusiškas ir pernelyg siauras, daugiau dėl akių, visiškai nesigilinant į kūrybines problemas.
„Auditas buvo daromas tik finansinis ir labai siauras, aiškia intencija – apginti įstaigos vadovą. Kultūros ministras viename rašte aiškina, kad bus atsiųstas auditas, o kitame jau siūlo teatrą perimti Savivaldybei savo žinion. Jo nuostata aiški ir visiems suprantama, todėl mes ir reikalaujame nepriklausomo audito“, – kalbėjo V. Kupšys.
Pasak jo, auditą turi atlikti profesionalai, suprantantys, kas yra teatras. Toks auditas turėjo būti atliktas dar pernai. Jeigu nebus užkirstas kelias teatro naikinimui, vėliau bus labai sunku sugrąžinti J. Miltinio dramos teatrui gerą vardą.
„Nuo pat pirmųjų metų laukėme audito, kad pamatytų, jog mes nesame kažkokie idiotai, kurie tik rėkia be jokio reikalo. Problema didžiulė. Teatras per tuos metus tiek nukentėjo, kad nežinia, ko prireiks jį atgaivinti. Norime, kad iš esmės pasižiūrėtų, ką tas žmogus padarė per tuos metus“, – sakė aktorių profesinės sąjungos pirmininkas.
Atvyks nepriklausomų ekspertų desantas
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė „Sekundei“ patvirtino, kad netrukus į J. Miltinio dramos teatrą turėtų atvykti nepriklausomi ekspertai. Mat 2012 m. buvo atliktas finansinis auditas, tačiau jis neatskleidė tikrosios teatre tvyrančios atmosferos.
„Kultūros ministerija galėjo atlikti tik finansinį auditą, todėl dabar ji įpareigota įgyvendinti nepriklausomų profesionalių ekspertų veiklos auditą ir mums pateikti vertinimo rezultatus. J. Miltinio dramos teatras yra per daug svarbus Lietuvai ir per daug reikšmingas kultūrai, kad galėtume nekreipti dėmesio į jo vadovo ir kūrybinės komandos nesutarimus“, – „Sekundei“ teigė A. Pitrėnienė.
Ji viliasi, kad konfliktus gal pavyks išspręsti teatro viduje, tačiau sutinka, jog tai nelabai realu, mat sutaikyti abiejų konfliktuojančių pusių nepavyko per trejus metus. Todėl jau kitų metų pradžioje turėtų būti pradėtas įstaigos auditas.
„Problemų teatre tikrai yra, bet nenorėčiau nei vertinti, nei kažko kaltinti, norėtume dalyvauti sutaikant abi puses, kad energiją būtų galima panaudoti kūrybiniams darbams ir padėti pamiršti, kas buvo blogai“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vedėja Elė Ona Vilkienė teigė, kad iš karto po Naujųjų metų bus tikrinama, ar teatro vadovas R. Vikšraitis atsižvelgė į 2012 m. atlikto audito rekomendacijas ir ištaisė kai kuriuos trūkumus. O vėliau bus sudaryta ir nepriklausomų ekspertų grupė, kuri atliks vidaus auditą.
„2012 m. atliktas auditas nenustatė reikšmingų pažeidimų, buvo sudarytas rekomendacijų sąrašas. Tai buvo institucinis auditas, kai buvo žiūrima, ar teisingai naudojami įstaigai skirti pinigai, mokami priedai, ar tvarkingi dokumentai ir kiti vidiniai dalykai, o po Naujųjų bus rengiamas ekspertų auditas ir bus žiūrima į kūrybinius dalykus“, – sakė E. O. Vilkienė.
***
Romualdas Vikšraitis
J. Miltinio dramos teatro vadovas
Esu tvirtai įsitikinęs, kad didžioji teatro kolektyvo dalis eina kūrybinės, profesinės ir organizacinės pažangos linkme. Visa, kas išdėstyta dalies teatre veikiančių profesinių sąjungų pareiškime, yra piktybiškas faktų apvertimas aukštyn kojomis, siekiant sąmoningai trukdyti teatro pozityvų judėjimą, kūrybinį atsivėrimą miesto ir Lietuvos žiūrovui.
Teatro dergimą viešojoje erdvėje pradėjo kolektyvo nariai, man dar net negalvojant kandidatuoti į teatro vadovo pareigas. Viena teatro darbuotojų grupė buvo supjudyta su kita dėl labai paprastų, žemiškų ir savanaudiškų privilegijų, kurios nieko bendra neturi su teatro veiklai keliamais uždaviniais. Atėjus vadovui iš šalies, abi priešiškos grupės suvokė, kad privilegijų nebebus nei vienai, nei kitai grupei.
Teatre nuolat tobulinama organizacinė veiklą: derinama struktūra, peržiūrimi padalinių veiklos aprašai, darbuotojų pareiginiai nuostatai.
Tuo pat metu vykdoma pagrindinė teatro misija – profesinio teatro meno sklaida: statomi ir rodomi spektakliai, atsakingai ieškoma naujų, žinomų režisierių, daromi žygiai sceną suteikti ir pradedantiesiems. Neseniai teatre tris dienas viešėjęs ir dirbęs LMTA J. Miltinio teatrui surinktas aktorių kursas išsivežė šiltų ir gražių įspūdžių.
Kad teatro spektaklių kokybė pakilo, atspindi žiūrovų gausa ir finansiniai teatro rodikliai. LRKM Teatrų ir koncertinių organizacijų taryba labai gerai įvertino D. Kazlausko režisuotą Moljero „Tartiufą“ ir patvirtino teatro veiklos planus.
Suprantama, artėjantis tvarkos įvedimas nepatinka abiem konfliktavusioms pusėms. Siekiant grupinių interesų viešai mindomas ir J. Miltinio sukurtos meno šventovės įvaizdis. Prarandant privilegijuotas pozicijas šiandieninėje Lietuvoje madinga griebtis ir melo, ir šantažo, ir faktų iškraipymo. Pažeminimas, drabstymas purvais – pas mus kol kas norma. Tai vyksta visais lygmenimis visoje Lietuvoje. Matyt, tokia demokratijos kaina.
Save gerbiančios ir finansiškai pajėgios įmonės tiek finansinį, tiek veiklos auditus stengiasi atlikti bent jau kartą per metus. 2012 metais atliktas LRKM auditas padėjo atskleisti daugybę teatre įsisenėjusių neišspręstų dalykų ir suteikė metodinių bei teisinių gairių ateičiai.
***
Lina DRANSEIKAITĖ
