
Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių menininkai panevėžiečiams įrodys, kad keramikos dirbinių panaudojimo galimybės yra beridės. Talentingi, patyrę ir kupini fantazijos keramikai iki finalo – visą mėnesį – žingsniuos įkvėpimo keliais.
anevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų vadovė Jolanta Lebednykienė džiaugiasi šiųmečio renginio dalyvių kūrybine įvairove. A. BANKAUSKAITĖS nuotr.
Visą liepos mėnesį mieste tradiciškai šurmuliuoja keramikų simpoziumo dalyviai. Iš įvairių pasaulio šalių į dvidešimt pirmąjį simpoziumą atvykusių menininkų kūrybos procesas dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar jie žada nustebinti unikaliais darbais.
Apžiūrėję savo kūrybinę stovyklą – Dembavoje esančios keramikos įmonės „Midenė“ patalpas – dalyviai džiaugėsi ir darbo sąlygomis, ir panevėžiečių svetingumu. Keramikai ketina dirbti visą mėnesį ir liepos pabaigoje visuomenei pristatyti savo kūrybą.
Tradiciniame meno renginyje, pelniusiame Panevėžiui tarptautinį pripažinimą, dalyvauja septyni kūrėjai iš įvairių pasaulio šalių: kaimynių Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, tolimosios Pietų Korėjos ir, žinoma, Lietuvos.
Menininkai vienbalsiai tvirtino, kad į Panevėžį buvo verta atvažiuoti ne tik dėl simpoziumo, bet ir unikalios Dailės galerijoje saugomos keramikos darbų kolekcijos. Mat organizuodama simpoziumus galerija surinko vienintelę tokio pobūdžio Baltijos šalyse šiuolaikinės keramikos kolekciją. Joje yra 616 šamoto keramikos kūrinių ir kompozicijų, sukurtų Panevėžio tarptautinių keramikų simpoziumų dalyvių – 157 profesionalių keramikų iš 35 valstybių.
Kalbės per darbus
Per šio simpoziumo atidarymą jo dalyviai buvo dar nedrąsūs, kukliai prisistatė. Kone iš toliausiai, Pietų Korėjos, atvykęs Jae Gyu Kim sakė, jog sunkiai kalba angliškai, lietuviškai dar nemoka, tad su žiūrovais ir keramikos mylėtojais bendraus per savo darbus.
Iš Ukrainos į Panevėžį atvykęs Jurijus Musatovas pripažino, jog jis gyvena visur, kur yra molio. Vaikinas turi svajonę – Ukrainoje įkurti šiuolaikinės keramikos muziejų.
Panevėžiečiams prisistatydamas baltarusis Valerijus Kaltyhinas sakė, kad paprastai iš savo šalies išvykti nemėgsta, tačiau šįkart tą padaryti įkalbėjo žmona. „Nesigailiu, kad atvažiavau. Man čia labai patinka“, – kalbėjo menininkas.
Pasak Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų vadovės Jolantos Lebednykienės, simpoziumo dalyviai – įvairių kartų menininkai, kiekvieno iš jų kūryba labai savita. Tačiau kūrybiniame procese Panevėžyje juos sujungs medžiaga – šamotas, iš kurio ir gims nauji kūriniai.
„Taip jau susiklostė, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įdomūs buvo egzotiški kraštai, tad į simpoziumą suplaukdavo menininkų iš tolimų valstybių – Amerikos, Australijos, Japonijos. Šiame simpoziume dominuos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos keramikai. Tiesa, pakvietėme keramikos, instaliacijų menininką iš Pietų Korėjos, taip pat dvi žinomas lietuvių keramikes“, – kalbėjo J. Lebednykienė.
Kūrybinė laboratorija
Simpoziumo dalyviai Panevėžyje kurs visą mėnesį. Jų darbai bus išdegti įmonės „Midenė“ aukštos temperatūros degimo dujinėje krosnyje ir papuoš tiek lauko, tiek vidaus erdves.
Vykstant simpoziumui bus surengta konferencija „Keramikos meno tendencijos“, vyks kūrybos vakarai, kuriuose menininkai demonstruos individualias technikas.
Panevėžio centrinėje aikštėje Dailės galerija surengs akciją miesto bendruomenei „Lipdo visas miestas“, kiekvienas norintysis galės išbandyti savo kūrybines keramikos galias kartu su simpoziumo dalyviais. Simpoziumo pabaigoje laukia per jį sukurtų darbų parodos atidarymas Panevėžio miesto dailės galerijoje bei jos kiemelyje. Bus išleistas ir parodos kūrinių katalogas.
Tarptautiniai keramikos simpoziumai Panevėžyje rengiami nuo 1989 metų. Nuo 1990-ųjų juos organizuoja Panevėžio miesto dailės galerija. Panevėžio tarptautinis keramikų simpoziumas užima išskirtinę vietą tarp keramikai skirtų renginių. Tai – ilgiausiai, nepertraukiamai ir kryptingai šiuo metu Lietuvoje veikianti keramikų kūrybinė ,,laboratorija“.
Keramika – ne vienintelė meilė
Jae Gyu Kim į Panevėžį atvyko iš Pietų Korėjos. Jis ne tik keramikas, bet ir instaliacijų menininkas. Baigė daiktų dizaino programą, keramikos studijų programą Hongik universitete, nuo 1996-ųjų atidarė savo keramikos studiją. Surengė penkias autorines bei daugybę grupinių parodų. Menininkas taip pat yra interjero ir menų viešosiose erdvėse projektų ir rezidencijų dalyvis.
Kurdamas keraminius objektus instaliacijas Jae Gyu Kim siekia giliau įsiskverbti į erdvę ir architektūrą. Keraminių sienų instaliacijas erdvėse pradėjo kurti nuo 1998 metų. Menininko instaliacijose ryškus simbolizmo pradas. Autorius taip pat siekia ir intymaus emocionalumo, perteikia savo asmeninius išgyvenimus.
2008-aisiais keramikas laimėjo Pietų Korėjos dizaino viešosiose erdvėse didįjį prizą, Jeongpo Dolsan Park-Busan Metropolitane dekoravo sieną, kurioje į keraminius debesėlius sudėjo mokinių ir studentų svajonių žinutes.
Kūryba kaip filosofija
Keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė surengė ne vieną personalinę parodą, yra daugybės grupinių parodų bei simpoziumų dalyvė. Pelnė įvairių apdovanojimų ir stipendijų.
Eglė yra keramikė filosofė, kurianti daugiasluoksnius, tirštus simbolinėmis prasmėmis ir atvirus interpretacijoms kūrinius. Kūrėja mėgsta plačios raiškos spektrus, dažniausiai vaizduoja antropomorfines ir zoomorfines figūras, nagrinėja savęs paieškos, kitoniškumo, tarpusavio santykių, susiliejimo su gamta tematikas. Taip pat menininkė nevengia ir nepatogių temų: laikinumo, mirties, kūno irimo kontekstų, nerimo, melancholijos ir kitų stiprių emocinių išgyvenimų. Keramikė naudoja ne vien tradicines, keramikai įprastas medžiagas – ji kompozicijas papildo junginiais su medžiu, metalu, veidrodžiais. Daugelyje kūrėjos skulptūrų išryškėja žmogaus ir gyvūno geometrinių figūrų priešprieša.
Profesionalas
Iš Baltarusijos atvykęs Valerijus Kaltyhinas – profesionalus keramikas. Jis baigė Baltarusijos valstybinį teatro ir meno institutą Minske, keramikos specialybę. Dalyvauja parodose Baltarusijoje ir užsienyje. 2009 metais apdovanotas Baltarusijos prezidento specialiu kultūros ir meno laureato prizu, Baltarusijos kultūros ministerijos ženkleliu ir F. Skorinos medaliu.
Menininko darbų yra įsigijęs Baltarusijos nacionalinis meno muziejus, Baltarusijos menininkų sąjungos fondas, Mogiliovo regioninis meno muziejus, Bobruisko meno muziejus, Vasčenko meno galerija Gomelyje, Minsko modernaus meno muziejus.
Valerijaus Kaltyhino kūryboje ryški grotesko, kontrastų, ritmų, absurdo, fantastikos dermė. Menininko kūriniai įvairūs: nuo dekoratyvių smulkių plakečių, interjerinės keramikos iki skulptūrinės keramikos. V. Kaltyhinas teigia, kad indo reikšmė jo kūryboje plati. Tai tarsi dvasinių, emocinių žmogaus gyvenimo fenomenų saugykla.
Darbuose taip pat išryškėja funkcionalumo ir dekoratyvumo santykis.
Nuo terapijos iki restauracijos
Grigorijus Molchanovas iš Rusijos – šiuolaikinės keramikas kūrėjas. Jis studijavo taikomojo meno akademijoje Sankt Peterburge, keramikos ir stiklo fakultete. Nuo 1977 pradėjo rengti savo kūrinių parodas, aktyviai eksponuoja skulptūros, grafikos ir tapybos darbus. Daugiau nei dešimtmetį dirbo interjero keramikos srityje, modernaus meno muziejuje Puškine ėjo parodų kuratoriaus pareigas. Praktikuoja meno terapiją, taip pat dirba keramikos, skulptūros restauratoriumi. Nuo 2006 metų dėsto kompozicijos kursą Sankt Peterburgo valstybiniame universitete.
Dalyvavo Rusijos ir tarptautinėse parodose bei keramikos simpoziumuose. Surengė daug grupinių ir personalinių parodų. Jo kūrinių yra valstybinio Rusijos muziejaus kolekcijose, valstybiniame istorijos muziejuje Sankt Peterburge, A. S. Popovo centriniame komunikacijos muziejuje Sankt Peterburge, Jaroslavlio meno muziejuje, Keramikos muziejuje Fupinge, Kinijoje; Liaudies meno muziejuje Vengoševe, Lenkijoje, privačiose kolekcijose Amerikoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje.
Postindustrializmo įtaka
Dar vienas šiuolaikinės keramikos kūrėjas – Jurijus Musatovas iš Ukrainos. Prieš aštuonerius metus jis baigė keramikos studijas Lvovo nacionalinėje meno akademijoje, surengė personalinių parodų, dalyvavo tarptautinėse grupinėse parodose. Menininkas taip pat dalyvavo tarptautiniuose keramikos meno forumuose
Pagrindinis J. Musatovo siekis – atskleisti gamtos ir žmogaus naujausių technologijų ryšį. Šiuolaikinės postindustrinės visuomenės kontekstuose apsvarstomas kūrėjo santykis sparčiai besivystančių technologijų erdvėje. Kūriniams būdingos organinės išraiškingos, kiek grėsmingos ir gąsdinančios formos, primenančios kosminius kūnus ar jų nuolaužas. Žiūrovą taip pat sukrečia netikėti fluorescenciniai spalvų deriniai. Formų konstrukcijos ir spalvos atskleidžia modernaus pasaulio iliuziškumą.
Kasdienybės estetika
Lietuvė keramikė Rūta Šipalytė yra šalies Dailininkų sąjungos narė. Ketverius metus ji dėstė Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje. Menininkė dalyvauja tarptautinėse parodose ir simpoziumuose, surengė 8 asmenines parodas, pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą.
Menininkės kūrybai būdinga stipri erdvės, kosmoso pajauta. Rūta ieško ryšių tarp masinės gamybos ir rankų darbo. Ją taip pat domina kasdieninių buitinių daiktų estetika, gamtos formos, keramika derinama ir su kitomis medžiagomis šiuolaikinėse keramikos kompozicijose.
Klausosi keramikos kalbos
Jaunoji keramikė iš Ukrainos Natalija Zuban yra Lvovo nacionalinės meno akademijos magistrė. Mergina dalyvauja tarptautinėse bienalėse, rezidencijų programose. Keramikė kūryboje interpretuoja tradicinius keramikos meno principus, keramikos kalba analizuoja šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius procesus, objektų kinetines savybes, erdves ir tūrius.
Menininkė dirba su akmens mase, tobulina porceliano techniką, kuria ir tradicine japonų raku technika.
Dovilė BARVIČIŪTĖ


