Nors už lango dar sniego pusnys ir šiek tiek kanda šaltis, daugelio žmonių širdyse netrūko šilumos. Vasario 14-ąją, meilės dieną, jaukumo ir šilumos ištroškusiųjų laukė jaukus poezijos vakaras viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34). Simboliška, kad būtent šią dieną čia vyko poezijos ir fotografijų albumo „Panevėžio albumas III. Buvo didelė diena“ pristatymas, per meilę literatūrai, knygai sujungęs bibliotekos darbuotojas, skaitytojus ir vakaro viešnią – žurnalistę, redaktorę, prozininkę, eseistę, dramaturgę Liudą Jonušienę – Tilę Vakarę.
L. Jonušienė kūryba labai įvairialypė. Drauge su fotomenininkais S. Bagdonavičiumi ir S. Saladūnu išleido dvi esė knygas „Panevėžio albumas. Laiškai iš Lietuvos provincijos“ ir „Panevėžio albumas II. 50 savaičių“, išleido tris romanus – „Išnara“, „Bimsas“, „Nusišypsok, Flo“, Panevėžio teatras „Menas“ ir Lietuvos radijo teatras pastatė dvi jos pjesės, trečioji išleista CD formatu.
Prieš keletą metų, po ilgos pertraukos, p. Liuda vėl ėmėsi rašyti eilėraščius. „Jų vis daugėjo, kol pamačiau, kad būtų galima ir knygą sudėlioti. Tačiau poeziją išleisti sunku, sudėtinga rasti rėmėjų, tad derinau tekstus su fotografijomis“, – teigė kūrėja. Taip gimė kartu su vyru Algirdu Jonušiu – gerai žinomu Panevėžyje mitologijos, istorijos tyrinėtoju, kolekcininku, fotografu – išleistas „Panevėžio albumas III. Buvo didelė diena“. Tai trečias rašytojos sudarytas leidinys – poezijos ir fotografijų knyga apie miestą miestui. Pati autorė jį įvardija kaip miesto žmogaus dvasios lyriką, šio meto Panevėžį, jo būsenas, jausmus, nuomones. Nepamiršo ir pašmaikštauti, kad šis leidinys, tai jau keturioliktas Jonušių „uabo“ per 10 metų užgyventas turtas.
L. Jonušienės eilės netaiko koja kojon su fotografija, tačiau meniškos iliustracijos tekstus sujungia į vieną vizualinį įspūdį. Estetiškose ir išradingose A. Jonušio per kelerius metus su paprastu skaitmeniniu fotoaparatu padarytose nuotraukose įamžinti įvairūs miesto kultūros, rekreacijos objektai – teatrai, bažnyčios, Senvagė. Neliko nepastebėti ir gyvenamieji kvartalai – namai, mažos gatvelės.
„Poezija – tai rašymas daugiau sau pačiam. Ji patinka ir patiks ne visiems. Vieniems mano kūryba per liūdna, per pilka. Tačiau tai skonio reikalas, lyrika – ne komedija, ne šaržas“, – teigė p. Liuda. Jos mintis puikiai iliustruoja eilėraščio posmas „Poezijai nereikia puošmenų ir mano miestui jų nereikia“.
Su susirinkusiaisiais L. Jonušienė pasidalijo ir kitais savo kūriniais iš pristatomo albumo.
Viešnia teigė nežinanti, kuris žanras jai pats artimiausias. „Pjeses rašyti įdomu dėl dialogų, tačiau sudėtinga, romaną taip pat sunku, o štai esė ir eilės padeda atsipalaiduoti, suteikia šilumos sielai“, – kalbėjo ji. Kūrėja pasidžiaugė, kad jai labai pasisekė, nes jos darbas yra ir pomėgis. Pasak p. Liudos, tai – kūrėjo privilegija. Paklausta apie tolesnius planus ji užsiminė, kad pagal trečiąjį Panevėžio albumą ketina kurti videofilmą.
Indrė Lašinytė, Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
