Panevėžietės Aldonos Ladavičienės kieme augantis medis priverčia sustoti ir aikčioti ne vieną praeivį. Nertais, lakuotais, drugelius primenančiais margučiais padabintas augalas šiais metais sukrovė net 1 800 žiedų. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad visas dekoracijas kūrė vos vienas žmogus.
Netradicinėmis idėjomis garsėjanti A. Ladavičienė prisipažįsta, kad Velykos jai viena mėgstamiausių švenčių, todėl norėjo jas paminėti išskirtinai. Kiekvienais metais moteris į namus parsinešdavo didžiulių, beveik lubas siekiančių šakų, kurias padabindavo įvairiaspalviais margučiais, tačiau vieną dieną suprato, kad atėjo metas naujiems iššūkiams.
„Netikėtai galvoje gimus idėjai pūstais kiaušiniais papuošti kieme augantį medį, pirmaisiais metais sukaupiau apie 500 margučių. Jeigu tik kažką gaminu, išpučiu kiaušinį, pasidedu į šoną, o kai turiu laiko – dailinu. Ir taip visus metus. Netgi galima sakyti, kad vos pasibaigus vienoms Velykoms, aš jau ruošiuosi kitoms. Ilgai užtrunku, nes viską daryti tenka vienai, tačiau skųstis neketinu. Ši veikla man labai patinka ir padeda atsipalaiduoti“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietė.
Šiandien Panevėžio puošmeną dabina beveik 2 tūkstančiai margučių, tačiau A. Ladavičienė liūdnai pripažino, kad kūrinių mažėja beveik kiekvieną dieną. Papūtus stipriam vėjui, kiaušiniai stipriai susiliečia, krenta ant žemės ir dažnai sudūžta.
„Vakar buvo labai stiprus vėjas, todėl nukrito apie 100 margučių. Žinoma, tokių blogų dienų pasitaiko ne visuomet, tačiau lukštas gana trapus, todėl tokie kūriniai negali būti ilgaamžiai. Per metus tenka išmesti apie 200–300 margučių“, – atskleidė Aldona.
Tačiau net matydama ant žemės krentančius dirbinius, moteris savo pomėgio išsižadėti neketina. Panevėžietė juokauja, kad tai jau tapo gyvenimo dalimi, o galvodama, kuo nudžiuginti šeimą, paprastai renkasi patiekalus, kuriuose būtų bent vienas kiaušinis.
„Per metus išpučiu daugiau nei tūkstantį kiaušinių, tačiau namiškiai niekada nesiskundžia, kad tenka valgyti vien juos. Turiu 4 anūkus, kurie labai mėgsta blynus, kiaušinius bei pyragus, tad tas tūkstantis kiaušinių tik atrodo didelis skaičius. Iš tikrųjų tai visai mažai“, – įsitikinusi panevėžietė.
Kiekvienas ant medžio kabantis margutis – lyg meno kūrinys, tačiau A. Ladavičienė atskleidė, kad, prieš paimdama kiaušinį į rankas, niekada nežino, kaip jis atrodys baigus kūrybos procesą.
Nors dirbti panevėžietė gali ir be mūzos pagalbos, kiekvienas ornamentas ar nėrimo raštas tarsi išplaukia savaime, leisdami gimti išskirtiniams, nepasikartojantiems margučiams.
