Nuo gegužės 1-osios pradėtą medikų darbo užmokesčio
kėlimą labiausiai pajuto sudėtingas medicinines paslaugas teikiančios gydymo
įstaigos – medikų atlyginimai čia vidutiniškai pakilo daugiau nei puse
tūkstančio litų. Tačiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigos didesniu
atlyginimu kol kas pasidžiaugti negali. Vakar Panevėžio teritorinėje ligonių
kasoje surengtoje spaudos konferencijoje jos direktorius Jonas Narbutas pabrėžė,
kad ateityje darbo užmokesčio didinimas bus neatsiejamas nuo struktūrinių medicinos įstaigų pokyčių.
Pasak J.Narbuto, medikų darbo užmokesčio kėlimas vertinamas gana prieštaringai – Vyriausybė tvirtina, kad atlyginimai didėja, tačiau medicinos darbuotojai piktinasi, kad labai mažai. “Tačiau gydymo įstaigos nėra biudžetinės, o paslaugų pardavėjos, todėl atlyginimai greitai ir visiems padidėti negali”, – pabrėžė direktorius.
Pasak jo, pirmajame etape daugiausia atlyginimai pakilo sudėtingas medicinos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, tarp jų – ir VšĮ Panevėžio ligoninei. Jai darbo užmokesčiui didinti buvo skirta 5 mln. 279 tūkst. Lt. “Tai yra vidutinės rajono ligoninės metinis biudžetas”, – palygino J.Narbutas. Vidutiniškai ligoninės medikų atlyginimai pakilo 630 Lt. Gydymo įstaigoms atsirado galimybė kelti atlyginimus Vyriausybei padidinus medicinos paslaugų įkainius. Anot J.Narbuto, visose gydymo įstaigose vidutiniškai 33 proc. pakilo medikų, 22 proc. slaugytojų atlyginimai.
Per antrąjį darbo užmokesčio didinimo etapą buvo padidinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų įkainiai. Pasak J.Narbuto, taip buvo siekiama ne tik kelti atlyginimus medicinos darbuotojams, bet ir gerinti medicinos paslaugų prieinamumą. “Įkainiai buvo keliami ne mechaniškai, o atsižvelgus į pacientų amžiaus grupes”, – pabrėžė direktorius. Vietoje anksčiau buvusių keturių amžiaus grupių dabar įsigaliojo septynios: iki 1 m., 1-4 m., 5-6 m., 7-17 m., 18-49 m., 50-65 m. ir daugiau nei 65-erių. Didžiausias metinis įkainis – 264 Lt – vaikų iki 1-erių metų, “pigiausi” – 18-49 m. pacientai. “Lygiavos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nebus – uždarbis priklausys nuo to, kokių amžiaus grupių pacientų jos turi daugiausia. Aišku, kad labiausiai atlyginimai turėtų kilti įstaigose, kuriose prirašyta daug vaikų iki metų”, – pažymėjo J.Narbutas. Be to, planuojama, kad tokioms įstaigoms bus mažinamas pacientų skaičius – apylinkės dydis galės svyruoti nuo 1000 iki 1500 pacientų.
Anot J.Narbuto, mažinant apylinkes turės daugėti bendrosios praktikos gydytojų, tačiau jau dabar Panevėžyje trūksta 15-os šių specialistų. Miesto poliklinikai per abu darbo užmokesčio kėlimo etapus bus skirta 432 tūkst. Lt.
J.Narbuto teigimu, ateityje medikų atlyginimų kėlimas siejamas su gydymo įstaigų struktūriniais pokyčiais. Ypač tai turėtų pajusti greitosios medicinos pagalbos stotys. Planuojama, kad šią paslaugą teiks 4-5 regioniniai centrai, koordinuojami vienos dispečerinės.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. J.Narbuto teigimu, ateityje greitosios medicinos pagalbos paslaugas turėtų teikti keli regioniniai centrai, koordinuojami vienos dispečerinės.
