Gustonietė Irena Grokauskienė, auginanti šešiolikmetę
visišką psichikos negalią turinčią dukterį, jau ne pirmus metus rajono
poliklinikoje jaučiasi įžeidinėjama ir žeminama vyriausiojo gydytojo
pavaduotojos Danutės Pajėdienės. Pasak moters, jei ši medikė dirbtų privačioje
gydymo įstaigoje, jokiu būdu į ją nesikreiptų. I.Grokauskienę papiktino, kad
gydytojai nusprendus rajono poliklinikoje nebuvo pratęstas invalidumas jos
dukrai – gustonietei pasiūlyta su neįgaliu vaiku vykti konsultuotis į Vilnių
arba Šiaulius. Tačiau tuo pradėjus domėtis apskrities gydytojai paaiškėjo, kad
sunkią psichikos negalią turinti mergaitė gali būti apžiūrėta ir Panevėžyje.
Pasijuto išskirtinė
Pasak I.Grokauskienės, prieš porą metų Vilniaus universitetinėje ligoninėje jos dukrai Martynai buvo pripažinta visiška psichikos negalia iki 16 metų. Moteris iki šiol negali pamiršti, ką teko ištverti kelionėje su agresyvia, linkusia priešintis, neramia protinę negalią turinčia dukra. Sausio 1-ąją pasibaigus mergaitės invalidumo terminui ponia Irena tikėjosi, jog šįkart nebereikės jai ir neįgaliai dukrai taip vargti, o visiškos negalios diagnozę Martynai patvirtins rajono poliklinikos gydytojų konsultantų komisija. Moters viltis sustiprino ir tai, jog, pasak I.Grokauskienės, prieš Naujuosius metus vaikų psichiatrė Birutė Sabaliauskienė tik patvirtino, kad mergaitei visiška negalia bus pratęsta, ir pakvietė atvykti sausio 4-ąją į gydytojų konsultantų komisiją. Tačiau vakar rajono poliklinikoje I.Grokauskienės laukė ją šokiravusi staigmena. “B.Sabaliauskienė paaiškino, kad vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Danutė Pajėdienė negali pasirašyti išvados, ir aš su dukra diagnozei patvirtinti turėsiu vykti į Šiaulius arba Vilnių”, – pasakojo ponia Irena. Ji teigė žinanti ne vieną visiškos negalios vaiką, kuriam invalidumas buvo suteiktas Panevėžyje. “Kodėl aš turiu būti išskirtinė? Ar įsivaizduojate, ką reiškia su besidraskančiu nenuspėjamo elgesio vaiku taip toli važiuoti? Juk ne dvejų metų vaikas, kad užlaikyčiau”, – guodėsi moteris.
Slegia nuoskaudos
I.Grokauskienė įsitikinusi, kad gydytoja D.Pajėdienė Martyną siunčia į Šiaulių ligoninę arba Vilniaus vaiko raidos centrą tik dėl savo ambicijų. Pasak ponios Irenos, jos konfliktai su D.Pajėdiene tęsiasi bene porą metų. Moteris prisiminė, kaip Martynai besidraskant prie gydytojos kabineto durų ji paprašiusi be eilės išrašyti mergaitei sauskelnių. Tačiau, užuot pagelbėjusi, anot I.Grokauskienės, D.Pajėdienė šiurkščiai išvarė lauk iš kabineto ir pridūrė, kad sauskelnės Martynai nepriklauso, nors neurologo ir buvo paskirtos. Ponia Irena neslėpė nuoskaudos, jog į Vilniaus universitetinę ligoninę prieš dvejus metus dukra buvo išsiųsta be psichologo išvadų, todėl mergaitę teko papildomai vedžioti pas sostinės gydytojus. “Į Vilnių tada išgrūdo be jokių dokumentų, dar D.Pajėdienė pasakė: kojas turi, gali važiuoti. Bet mergaitė juk proto neturi”, – stebėjosi gydytojos šiurkštumu I.Grokauskienė. Moteris, po dar vieno konflikto su D.Pajėdiene, šįkart ryžosi pagalbos kreiptis į rajono poliklinikos vyriausiąjį gydytoją Adolfą Šlekį, ponios Irenos teigimu, labai tolerantišką ir supratingą žmogų, tačiau atsimušė į sieną: vyriausiasis gydytojas šiuo metu serga, o jį pavaduoja D.Pajėdienė. “Jei ji dirbtų privačioje gydymo įstaigoje, jokiu būdu ten nesilankyčiau. Kaip medikė gali šitaip iš žmogaus tyčiotis?” – jautėsi įskaudinta I.Grokauskienė.
Išeitis – Vilnius arba Šiauliai
Tačiau D.Pajėdienė tvirtino pasielgusi teisingai M.Grokauskaitę siųsdama į gydytojų konsultantų komisiją Vilniuje arba Šiauliuose. “Mama gali daryti kokias nori išvadas, bet tai nereiškia, kad ji yra teisi. Mes neturime teisės teikti išvadų apie M.Grokauskaitės ligos sunkumą, nes, kaip reikalauja įstatymas, neteikiame antrinio ir tretinio lygio vaikų psichiatrijos paslaugų. Mergaitės mama ką nori, tą tegul šneka – mes neprisiimsime atsakomybės. Man pagal įstatymą nepriklauso daryti išvadų, kodėl turiu viršyti įgaliojimus ir rizikuoti?” – aiškino D.Pajėdienė.
Gydytoja B.Sabaliauskienė gynėsi I.Grokauskienei tvirtinusi, kad dėl visiškos negalios invalidumo pratęsimo nekils jokių problemų. “I.Grokauskienė atėjo tik pasikalbėti, ką jai daryti, nes baigiasi invalidumo terminas. Pavarčiau mergaitės kortelę ir paaiškinau, jog pratęsti invalidumui ji dar turinti laiko iki sausio pabaigos”, – apie paslaptingąjį pokalbį su I.Grokauskiene pasakojo B.Sabaliauskienė. Abi rajono poliklinikos medikės tvirtino viena: M.Grokauskaitei invalidumą pratęsti tegali antrinio lygio vaikų psichiatrijos specialistus turinčios ir ambulatoriškai šias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos Vilniuje bei Šiauliuose. Pasak gydytojų, Panevėžyje tokios paslaugos vaikams ambulatoriškai neteikiamos. “Siuntimą jums išrašysime. Kada jums patogiau užeiti pasiimti?” – I.Grokauskienės teiravosi B.Sabaliauskienė.
Į kelionę leistis nereikės
“Vaikams invalidumą suteikia gydytojų konsultantų komisijos, turinčios šią teisę. Tokios komisijos yra ir rajono, ir miesto poliklinikose. Tačiau D.Pajėdienė teigė, jog negali suteikti visiško invalidumo, nes trūksta antrinio lygio vaikų psichiatro konsultacijos. Kai ji bus suteikta, rajono poliklinikos gydytojų konsultantų komisija mergaitei galės suteikti visišką negalią”, – patikino apskrities gydytoja Raimonda Ulianskienė. Nors rajono poliklinikos medikės tvirtino, jog vienintelė poniai Irenai išeitis – su neįgalia dukra vykti į Vilnių ar Šiaulius, tačiau vaikų psichiatro konsultacija Martynai bus suteikta ir Panevėžyje. Antrinio lygio vaikų psichiatras konsultantas dirba Panevėžio ligoninėje, tačiau konsultuoja besigydančiuosius ne ambulatoriškai, o stacionare. Tačiau, anot R.Ulianskienės, M.Grokauskaitei išimties tvarka šio specialisto paslauga bus suteikta.
“Vaikų psichiatrijos pagalba Panevėžyje – didžiulis galvos skausmas, nes neturime specialistų”, – pakomentavo apskrities gydytoja. Jos teigimu, D.Pajėdienės elgesio su paciente vis dėlto negalima pateisinti – gydytoja privalėjo I.Grokauskienei tinkamai paaiškinti susidariusią situaciją.
Pasijuto bejėgė
Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, į redakciją paskambino I.Grokauskienės elgesiu pasipiktinusi D.Pajėdienė. “Ji siekia sau ypatingų sąlygų nei kitiems. Stacionarinis gydymas Martynai nepriklauso, o ambulatoriškai antrinio lygio vaikų pasichiatro paslaugos Panevėžyje neteikiamos. Neturiu jokio noro ir teisės skambinti į ligoninę ir prašyti, kad mergaitę paguldytų konsultacijai”, – akcentavo medikė. Pasiteiravus, kodėl šia problema susidomėjus apskrities gydytojai, M.Grokauskaitei vis dėlto bus suteikta antrinio lygio vaikų psichiatro konsultacija Panevėžyje, D.Pajėdienė atsakė: R.Ulianskienė į šį reikalą nėra įsigilinusi. Anot D.Pajėdienės, net ir tokiu atveju, jei neįgali mergaitė gaus Panevėžio ligoninės specialisto konsultaciją, ji turinti teisę nepasirašyti galutinių išvadų, pratęsiančių invalidumą. “Tada tegul negalią M.Grokauskaitei suteikia pati ligoninė”, – pabrėžė rajono poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. D.Pajėdienė tvirtino nesijaučianti I.Grokauskienei tinkamai nepaaiškinusi padėties. “Nebe pirmą kartą su ja susiduriu – visokiais žodžiais mane išdeda ir neteisingai. Neturime jokios apsaugos, kad ji nerėktų. Ramiai šnekėtis su I.Grokauskiene nemoku, bet pati nerėkiu. Ką aiškinu, moteris nesiklauso”, – pacientės mama skundėsi bejėge pasijutusi medikė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
