Pataisytas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas
įsigalios nuo sausio 1-osios. Jame bus griežčiau reglamentuojama ligonių teisė į
privatumą. Šios nuostatos nepaisantys medikai rizikuoja patekti į įstatymų
nemalonę ir pacientams, įžvelgusiems savo teisių pažeidimus, mokėti tūkstantines
kompensacijas. Galbūt dėl to medikai buvo priversti imtis veiksmų – kad
apsaugotų pacientų privatumą ir savo kišenę. Panevėžio ligoninėje apsilankę
Valstybinės medicininio audito inspekcijos viršininkė Ramunė Savickienė ir
teisininkai iš sostinės Panevėžio medikams paaiškino pernelyg didelio plepumo pasekmes.
Kad galimiems nemalonumams užbėgtų už akių, Panevėžio ligoninė jau dabar sugriežtino informacijos apie ligonio sveikatos būklę teikimo tvarką – telefonu paskambinę artimieji pirma išklauso instruktažą apie dar negaliojančio įstatymo nuostatas ir tik paskui sužino, kaip jaučiasi ligonis. Tačiau kalbas, kad nuo sausio 1-osios informacijos telefonu ligoninės medikai visai nebeteiks, paneigė Panevėžio ligoninės lokalaus medicininio audito grupės vadovas, Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas Algirdas Žemaitaitis.
Drausis iš uždirbtų pinigų
Naujosios Pacientų teisių ir žalos atlyginimo nuostatos įtvirtina realią pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą. “Anksčiau buvo numatyta, kad medicinos įstaigas draus ligonių kasos. Tačiau tai prieštarauja Draudimo įstatymui. Dabar tokių nuostatų neliko, o draustis jau reikia ir tai padaryti iš tų pačių uždirbtų pinigų. Kiek tai kainuos mūsų įstaigai ir Konsultacijų bei Miesto poliklinikai, kol kas neaišku”, – teigė A.Žemaitaitis. Nors medicinos įstaigos civilinę atsakomybę privalo draustis nuo sausio 1-osios, iki šiol nėra jokių poįstatyminių aktų, išaiškinančių, kaip tai reikia padaryti.
“Yra įvairios draudiminės nuostatos – jos kiekvienoje draudimo bendrovėje šiek tiek skiriasi. Jau pradėti teikti siūlymai, tačiau kol kas mes tik renkame informaciją. Sunku pasirašyti sutartį su draudimo kompanija, kai nėra šį veiksmą reglamentuojančių ir paaiškinančių dokumentų”, – apie situacijos neapibrėžtumą pasakojo medikas.
Kol kas nenustatyta ir medicinos įstaigų civilinės atsakomybės ribos – kokie draudiminiai įvykiai bus draudžiami brangiau, o kokie vertinami mažesne pinigų suma. Juk galima žala apžiūrint pacientą per pirminę apžiūrą ir žala, padaryta operuojant nėščią moterį, negali būti vertinama adekvačiai. “Norėtųsi konkretesnių paaiškinimų, nes pasakymas “drauskitės”, nepasakant apie draudimo naudą medicinos įstaigai labai jau neapibrėžtas. Be abejo, nauda bus – kompensacijų žalą patyrusiems ligoniams nereikės mokėti iš savo kišenės”, – svarstė A.Žemaitaitis.
Visos viltys – ramus lietuvių būdas
Lokalaus medicininio audito grupės vadovas pasidžiaugė, kad šiais metais Panevėžio ligoninė pacientų, nepatenkintų gydymo kokybe, skundų nesulaukė. “Šalyje šiais metais pradėta 100 ikiteisminių tyrimų, galimai susijusių su pacientų teisių pažeidimais. Kiek jų pagrįsti, kol kas sunku atsakyti”, – teigė medikas. Iki šiol civiline atsakomybe drausdavosi kiekvienas medikas. Draudimas įsipareigoja pacientui padarytą žalą atlyginti, jei ji neviršija 30 tūkst. litų. Nuo kitų metų liepos 1 dienos numatoma tokio draudimo atsisakyti – jo funkcijas turėtų perimti medicinos įstaigų civilinės atsakomybės draudimas. “Didžiausia suma, kurią teismas priteisdavo išmokėti ligoniui už jo patirtas skriaudas, dažniausia neviršydavo 30 tūkst. litų. Išimtis – apdeginti naujagimiai Marijampolėje”, – pasakojo A.Žemaitaitis.
Paklaustas, ar įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms neatsiras daugiau norinčiųjų pasipelnyti medicinos įstaigų sąskaitą, “Sekundės” pašnekovas teigė, jog medikai viliasi, kad lietuvių išskirtinis bruožas – santūrumas nugalės emocijas. Anot mediko, laimės protas, loginis mąstymas, sugebėjimas santūriai vertinti situaciją. “Nemanau, kad panevėžiečiai yra nusivylę medicina ir iš karto puls skųstis, reikalauti kompensacijų. O nuo klaidų apsaugotas tik tas, kas nedirba – dirbdamas to neišvengsi”, – mano lokalaus medicininio audito grupės vadovas. Anot mediko, visais laikais buvo grupė pacientų – jie sudaro apie 5 procentus visų ligonių, – kurie skundžiasi visiems, visada ir viskuo. “Jie tikrai pasinaudos ta proga”, – įsitikinęs A.Žemaitaitis.
Gydymas – dviejų asmenų susitarimas
Medikai, kad apsidraustų nuo galimų pacientų nepasitenkinimo protrūkių, suskato rengti krūvas dokumentų. Paciento teisės ir pareigos ligoniams bus pradėtos aiškinti vos tik ligoniams įžengus į gydymo įstaigą.
“Jau Priėmimo skyriuje ar Konsultacijų poliklinikoje pacientams aiškinsime, kad gydymas – dviejų asmenų susitarimo reikalas. Tik laikantis tokio požiūrio galima pasiekti gerų gydymo rezultatų ir užtikrinti abipusę pagarbą. Ne paslaptis – nepagarba gydytojams yra jaučiama. Yra žmonių, kurie eina pas gydytoją tik tam, kad ateitų, ir jau iš anksto nusiteikia: paskirti vaistai jam nepadės. Tai ko tada eiti? Gydytis reikia tada, kai yra abipusis pasitikėjimas”, – kalbėjo medikas.
Yra Valstybinio medicininio audito reikalavimas juridiškai įforminti gydymo paslaugų teikimą. Besikreipiantieji į medikus bus supažindinami su savo teisėmis – galimybe pasirinkti gydymo įstaigą, teise atsisakyti gydymo, jei tai nepablogins sveikatos būklės, teise neteikti informacijos apie ligonio sveikatą bei jo buvimo vietą net paties artimiausiems šeimos nariams. “Būtinoji medicininė pagalba teikiama visiems, tačiau toliau gydytis gali tik apsidraudę asmenys. Arba pacientas už tai turi mokėti. Suteikus būtinąją pagalbą asmuo turės pasirašyti, kad ją gavo, o toliau – arba draudžiatės, arba mokate pinigus. Tai liečia užsieniečius, neregistruotus darbo biržoje ir kitus, nemokančius įmokų ligonių kasoms”, – pasakojo A.Žemaitaitis. Jis pabrėžė, kad ši informacija bus pateikiama korektiškai ir tik tiems pacientams, kurių sveikatos būklė leidžia suvokti pateiktų dokumentų turinį.
Sveikatos būklės paskelbimas kirs per kišenę
“Civiliniame kodekse jau seniai yra nuostata, kurios esme – informacija apie ligonio sveikatos būklę kitiems asmenims teikiama tik turint raštišką paciento sutikimą. Dabar tai akcentuojama ir įstatyme”, – teigė audito grupės vadovas. Nuo sausio pradžios visiems pacientams gydytojai pateiks pasirašyti sutikimą apie informacijos teikimą. Jame ligonis turės įrašyti asmenis, kuriems, jo nuomone, galima teikti informaciją apie sveikatos būklę ir buvimą ligoninėje. Jei pacientas draudžia pašaliniams, tegul ir labai artimiems žmonėms, domėtis jo sveikata, apie tai jis raštu informuoja medikus.
“Yra intelektualių moterų, kurioms atliekamos ginekologinės operacijos. Nors tai nėra gėdinga, jos nenori, kad net vyras žinotų apie jų apsilankymą ligoninėje. Būna, kad vyras prieštarauja tokioms operacijoms, moteris dėl to jaučia nevisavertiškumą. Todėl visą buvimo ligoninėje laiką artimiesiems ji sako, kad išvyko atostogauti, ir pageidauja, kad medikai apie tai jų neinformuotų. Jos turi tokią teisę ir mes ją gerbiame”, – pasakojo “Sekundės” pašnekovas.
Jo nuomone, tokio slaptumo kaimo žmonės nereikalaus. Šalyje vykdytos apklausos parodė, kad konfidencialumo iš medikų prašo aukštuomenė, išsilavinę žmonės, intelektualai ir miestiečiai. “Kaimo žmonėms tai nėra taip aktualu. Tačiau yra ir tokių pavyzdžių. Antai pora dienraščių buvo aprašę moterį iš Pasvalio rajono, sergančia sifiliu. Kai pasirodė publikacijos su nuotraukomis ir pavarde spaudoje, kaimo gyventojai moteriškę ėmė terorizuoti. Mano žiniomis, už slaptos informacijos atskleidimą laikraščiai išmokėjo pinigines kompensacijas”, – įstatymų pažeidimo pasekmes aiškino medikas.
Nėra sutikimo – nėra informacijos
Jau tapo įprasta į namus negrįžusių žmonių paieškas pradėti skambučiu į ligoninės Priėmimo skyrių. “Negrįžo dukra iš šokių, neparėjo vyras iš darbo – tuoj skambina į priėmimą ir klausia, ar ieškomas žmogus neguli ligoninėje. Priėmimo skyriuje yra sąrašas pacientų, kurie paguldyti į stacionarą, ir tų, kuriems teikta ambulatorinė pagalba. Mes telefonu šios informacijos teikti neturime teisės”, – tvirtino A.Žemaitaitis. Kad būtų išvengta nesusipratimų su ligonių artimaisiais, prieš guldamiesi gydytis pacientai privalės (jei tai leis jų sveikatos būklė) užrašyti pavardes tų šeimos narių, kuriems galima pranešti apie jo buvimą ligoninėje. “Naujos tvarkos nereikia suprasti kaip gąsdinimo – jei žmogus prašo parnešti artimiesiems, tikrai paskambinsime”, – ramino medikas.
Darbdaviai turės kreiptis raštu
Jei į ligoninę bus atvežtas darbe sužalojimus patyręs žmogus, darbdaviu prisistatęs asmuo telefonu apie darbininko būklę iš gydytojų nieko nesužinos. “Būna, kad iš darbo vietos atveža traumuotą žmogų. Po valandos kitos – skambutis: “Aš – įmonės direktorius. Ar atvežė mūsų įmonės darbininką, ar jis girtas?” – stebėjosi A.Žemaitaitis. Į tokius bendrovių vadovų klausimus medikai neatsakinės – paklausimą jie privalės suformuluoti raštu ir į jį gaus raštišką atsakymą. “Apie sunkias traumas, patirtas darbo metu, informuosime Darbo inspekciją”, – tvirtino lokalaus medicininio audito grupės vadovas.
Vizitacijos taps subtilesnės
A.Žemaitaitis paneigė kalbas, kad gydytojai žada atsisakyti bendrų vizitacijų, jog apžiūrimojo palatos kaimynai neišgirstų ligos detalių aptarimo. “Vizitacijos bus. Niekur nedings ir lapeliai nuo ligonių lovų. Tačiau visa tai bus atliekama subtiliau ir apžiūrai ligonis bus kviečiamas į atskirą kabinetą. Jei paciento sveikatos būklė tokia, kad jis negali pakilti iš lovos, apžiūra ir gydymo niuansų aptarimas vyks kiek galima konfidencialiau, jokiu būdu nepažeidžiant nuostatos apie informacijos slaptumą”, – teigė gydytojas.
Rūkalių laukia sankcijos
Į medikų rankas atsidavę ligoniai dar turės raštu patvirtinti savo pasiryžimą atsigulę į stacionarą laikytis ligoninės vidaus tvarkos taisyklių. Šios taisyklės bus iškabintos Priėmimo skyriuje ir pacientai prieš pasirašydami galės su jomis susipažinti. “Bus sudarytas gydymo planas. Jei jums skauda – ieškosime skausmo priežasties ir numatysime būdus skausmui pašalinti. Tačiau mes neįsipareigosime ligą išgydyti, nes tai – ilgas procesas. Pagulėjęs ligoninėje keletą dienų žmogus nepagis. Mes galime padėti, tačiau gydytojas paciento sveikatos būklei įtakos turi tik 10 proc. – visa kita – gamta ir pats kūnas. Infekcijos gyja ilgai. Mes gelbstim gyvybę ir įsipareigojam žmogui padėti etapais, organizuoti gydymo tęstinumą”, – aiškino A.Žemaitaitis. Kad gydymo planas duotų gerų rezultatų, pacientas turi įsipareigoti laikytis gydytojo nurodymų ir jau minėtų vidaus tvarkos taisyklių.
“Vidaus tvarkos taisyklėse įrašysime ne visiems priimtinus žodžius: “Ligoninėje nerūkyti, nevartoti alkoholio ir kitų intoksikuojamųjų medžiagų”, – pabrėžė A.Žemaitaitis. Jis pasiūlė korespondentei išeiti į vidinį ligoninės kiemą – ten krūvos ligonių paliktų nuorūkų. Kad ir kaip būtų skaudu, bene dažniausiai cigaretės griebiasi dailiosios lyties ligonės. Medikai ir slaugytojos ne kartą yra perspėję rūkalius dėl neleistino elgesio, tačiau į pastabas pacientai nereaguoja. Dabar tokių ligonių ligos istorijose atsiras įrašas apie gydymo plano nesilaikymą ir vidaus taisyklių pažeidimus. Medikams tai svarbu – jei nedrausmingas pacientas panorės apskųsti gydytojus dėl netinkamo gydymo, šie bent turės raštišką patvirtinimą, kad žmogus ir pats ne itin stengėsi pasveikti ir būdamas ligoninėje toliau kenkė savo sveikatai.
“Gydymo planą pasirašo gydytojai ir pacientas. Jame nenumatoma, kad ligonis eis parūkyti. Būk malonus, susilaikyk. Jei sugebėsi parūkyti slapčia, kad mes nieko nežinotume, nieko nepadarysi – neišmesi iš stacionaro, jei sveikata to neleis, tačiau toks įrašas ligos istorijoje – rimtas perspėjimas, kad šis ligonis nevykdo paties pasirašytų taisyklių, taigi pablogina savo sveikatą. Jeigu plaučių ligomis serga ir rūko, apie kokį gydymo efektyvumą galima kalbėti?” – apie rūkalių laukiančius suvaržymus pasakojo medikas. Jis neslėpė, kad tokie įrašai taps viena iš gydytojų apsigynimo nuo pacientų pretenzijų priemone, tačiau pažadėjo, kad tuo nebus piktnaudžiaujama.
Reportažai taps skurdesni
Bene labiausiai naujojo įstatymo tvirtą ranką turėtų pajusti žiniasklaidos atstovai. Jau dabar paskambinę į medicinos įstaigas žurnalistai dažniausiai išgirsta, kad informacija spaudai neteikiama, nors per televiziją kone kas dieną rodomi reportažai iš ligoninių ir medikai apie sužalotų ar badavusių vaikų sveikatos būklę mielai pasakoja visai Lietuvai.
“Reportažai bus skurdesni, nemanau, kad medikai norės mokėti kompensacijas už informacijos atskleidimą. Žinoma, jei žurnalistai žino pavardę žmogaus ir tas žmogus sutinka su jais bendrauti – jo valia. Tačiau medikai į šiuos reikalus nesikiš. Mes puikiai žinome, kam privalome teikti informaciją, – policijai, Darbo inspekcijai, darbdaviams raštu apie gamybines traumas ir paciento išvardintiems asmenims. Kaip matote, žurnalistai į šį sąrašą neįeiną. Pavardžių tikrai nebesakysime. Gausite anoniminę apibendrinamą informaciją”, – tvirtino A.Žemaitaitis. Jis vėl prisiminė dvynukų Zdanių iš Marijampolės istoriją – jų sužalojimai buvo viešai rodomi. Gydytojo nuomone, tai naudinga tėvams, siekiantiems išsireikalauti kompensacijos už vaikų sužalojimą.
Beje, kai kuriais atvejais savo diagnozės negalės sužinoti net pats pacientas. “Kalbu apie onkologines ligas. Jei gydytojas mato, kad ligonio būklė, sužinojus diagnozę, gali pablogėti, jis gali apie tai žmogui ir nesakyti. Ne paslaptis, kai kuriems, išgirdus, kad susirgo vėžiu, kyla blogų minčių, netgi bandoma pasidaryti nedovanotiną žalą sau. Jeigu gydantis medikas tai pastebi, informaciją apie ligą pateikia ligonio namiškiams, o ne jam pačiam”, – apie įstatymo numatytas išimtis kalbėjo “Sekundės” pašnekovas.
Pasak A.Žemaitaičio, liga – ne nusikaltimas, todėl teikiant bet kokią informaciją žiniasklaidai, nereikia sakyti pavardžių: tai, ką žino medikai, dar nebūtinai yra absoliuti tiesa. “Kas bus, jei žmogus užprotestuos. Jis ir laimės bylą prieš mus, nes paskelbėm asmeniškus dalykus”, – tylos sienos atsiradimo priežastį atskleidė lokalaus medicininio audito grupės vadovas. Korespondentei pasidomėjus, ar tokia tvarka įsigalios visose šalies gydymo įstaigose, A.Žemaitaitis atsakė, kad prieš įstatymą lygūs visi, tačiau visko bus ir medikai tam rengiasi.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
