Už poros kilometrų nuo Panevėžio veikiančiame Kaimiškio medelyne šiųmetį rudenį žadama įdarbinti dirbtinį intelektą. Norvegijos bei Švedijos informacinių technologijų specialistai šiuo metu kuria juo grįstą pusiau automatinę liniją, sugebėsiančią išrūšiuoti medelyne auginamus sodmenis.
Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina pabrėžia, kad sodmenų rūšiavimo linija, kokią numatyta sumontuoti Kaimiškyje, yra absoliuti naujovė, pirmą kartą pritaikoma tokioje srityje.
Milijoninės investicijos
Kaimiškyje, pro kurį važiuojama į Trakiškį, kyla kone 1800 kv. m miško sodmenų saugykla, turėsianti ir jų rūšiavimo liniją.
Investicijos į naują infrastruktūrą siekia apie 3 mln. eurų.
„Tenka išgirsti, kad Lietuvoje iškertama daug medžių, o mes, miškininkai, jų nesaugome. Į tai atsakau, kad vien Kaimiškio medelynas valstybiniams miškams kasmet išaugina po tris milijonus sodinukų. Dar tiek pat jų iškeliauja į Švediją, kaimynines Baltijos šalis. Nemažai mūsų sodinukų nuperka privačių miškų savininkai“, – pasakoja E. Kaluina.
Pasak jo, į Kaimiškio medelyno infrastruktūrą jau investuota 13 milijonų eurų.
Investavus dar tris milijonus saugyklai ir sodmenų rūšiavimo linijai įrengti, medelynas taps tokiu, kuriame patirties semsis kolegos iš Vakarų Europos.
Sodmenų rūšiavimo linija veiks taip, kad ja „važiuosiančius“ medelių sodmenis į pirmos, antros rūšies ir nerūšinius išrūšiuos ne darbuotojai, o augalų kokybę įvertinsiantis dirbtinis intelektas. Žmonių darbas tebus prižiūrėti, kad ši linija gerai veiktų.
Šią modernią linija ketinama pradėti montuoti vasaros pabaigoje, o rudenį laukia jos bandymai. Atidarymas planuojamas spalį.
Dabar Kaimiškio medelyne įdarbinti 23 nuolatiniai darbuotojai, o sušilus orams priimama dar tiek pat sezoninių darbininkų.
Pastačius rūšiavimo liniją, 30-ies žmonių darbą pakeis 7–8 linijos prižiūrėtojai, tad medelynui nebereikės rūpintis sezoninių darbininkų paieška.
E. Kaluina skaičiuoja, kad tuomet Kaimiškio medelyne darbuosis 30, daugiausia 32 nuolatiniai darbuotojai.
Moderniausias Lietuvos medelynas
Kaimiškio medelynas – moderniausias šalyje.
Jo modernizavimas, pasak E. Kaluinos, vykdomas nuo 2007-ųjų.
Vadovas mena, kad atėjęs dirbti į šį medelyną rado tik nediduką pastatą darbuotojams su lauko tualetu.
2007-aisiais atidarytos didžiulės sodmenų šaldymo, rūšiavimo patalpos drauge su administracijai skirtais kabinetais.
E. Kaluinos darbo pradžioje Kaimiškio medelynas teturėjo nedidelį šiltnamį miško sodmenims. Dabar medelyno teritorijoje stovi visas jų kompleksas.
Šaltuoju metų laiku būsimasis miškas auginamas šildomuose ir sutemus apšviestuose šiltnamiuose. Anot pašnekovo, šiluma ir šviesa spartina sodmenų augimą.
Saugos miško medžių sėklas
Šiltnamių statyba tapo antruoju Kaimiškio medelyno plėtros etapu.
Trečiuoju etapu iškilo dar ir didžiulė, 1600 kv. m šaldymo patalpa, ąžuolo gilių termoterapijos patalpa bei sodmenų vaškavimo linija.
Vašku sodmenys padengiami apsaugant juos nuo kenkėjų.
E. Kaluina pasakoja, kad kenkėjų, bandančių graužti pasodintus vaškuotus sodmenis, dantys pasidengia vašku ir krimsti jiems nebepavyksta, taip išsaugomas miško medelis.
„Nupurkšti sodmenis cheminiais preparatais būtų pigiau nei vaškuoti. Tačiau skiriame dėmesį ekologijai, todėl vaškuojame“, – teigė vadovas.
Dabar medelyno šaldymo patalpose saugomos sodinti paruoštos ąžuolo gilės.
Naujai statomos patalpos, kurias jau po poros savaičių žadama uždengti stogu, taps ir kitų miško medžių sėklų saugykla.
Pasak E. Kaluinos, sėklų saugyklą šiuo metu teturi tik vienas šalies medelynas, esantis Kauno rajone.
„Sudegtų toji saugykla ar kokia kitokia nelaimė atsitiktų, penkerius metus nebūtų kuo atsėti miškų. Tad jau šį rudenį sėklos bus paskirstytos, viena iš saugyklų bus Kaimiškyje“, – pasakojo medelynų vadovas.
Plėtrai nebeliko vietos
Kaimiškio medelynas, kuriame įrengti šiltnamiai, šaldymo patalpos, veikia sodmenų vaškavimo, o ateityje bus ir sodmenų rūšiavimo linija, užima mažiau nei 14 hektarų.
E. Kaluina pabrėžia, jog dar labiau plėstis tiesiog nebėra vietos.
Pastatas, kuriame veiks moderni linija, kyla ten, kur anksčiau augintos sidabrinės eglutės.
Jas išpirkdavo Kalėdoms, tačiau pastaraisiais metais, pasak medelynų vadovo, tokių eglučių mada praėjo, jas pakeitė normandiniai kėniai.
Kiek tolėliau už Kaimiškio driekiasi miško daigynų teritorija. Per metus šis medelynas Panevėžio rajone užaugina bei realizuoja dešimt milijonų vienetų miško sodmenų.
E. Kaluina pabrėžia, jog ateityje šį skaičių siekiama padidinti.
Sodinukai keliauja į Švediją
Kaimiškyje auginami visų Lietuvos miškų medžių sodmenys, o sunkiausia išauginti beržą.
Iš čia sodmenys iškeliauja išauginti iki vienerių–trejų metų.
Panevėžio rajone išauginti miškų sodinukai jau 15 metų eksportuojami į Švediją.
Toje šalyje ypač paklausūs šalia Panevėžio iš sėklų išauginti eglių, beržų, pušų sodmenys.
Pasak E. Kaluinos, švedai atkreipė dėmesį, kad iš sėklų Lietuvoje sudaiginti ir į Švediją transportuoti sodmenys geriau prigyja ir auga nei pasėti jų šalyje.
Į klausimą, ar turimuose šiltnamiuose galėtų auginti, pavyzdžiui, palmes ar bananmedžius bei juos eksportuoti, nusišypsojęs E. Kaluina atsakė, kad tikrai galėtų – ir šie medžiai išaugtų.
Tačiau, anot vadovo, mūsų šiltnamiuose nėra jokios prasmės auginti tokių augalų, kurie pietinėse pasaulio šalyse ir taip puikiai veši.
O štai anksčiau augintų tujų, puskiparisių, šeivamedžių, sidabrakrūmių ir kitokių dekoratyvinių sodmenų Kaimiškio medelynas atsisakė dėl konkurencijos su įvežamais į Lietuvą.
