Gyventojams delsiant renovuoti daugiabučius, valstybė imasi griežtesnių priemonių. Iki kitų metų liepos visų daugiabučių šilumos ir karšto vandens ruošimo punktai privalo būti modernizuoti.
Iki numatyto termino šilumos punktų nepertvarkiusieji gali ne tik sulaukti baudų, bet ir likti be karšto vandens.
Tokie pokyčiai palies 137 daugiabučių bendrijas – tiek jų Panevėžio mieste dar turi technologiškai pasenusius elevatorinius šilumos punktus. Juose nėra karšto vandens temperatūros reguliatorių arba jie neveikia, automatizuotai nereguliuojamas šildymas.
Daugelyje tokių daugiabučių šildymo sistema nuo pat namo pastatymo nekeista, nebent „palopyta“. Tačiau namų pirmininkai abejoja, ar bus spėta į valstybės siūlomos paramos traukinį, mat kai prikalbinti kai kuriuos žmones imtis daugiabučio modernizavimo – misija beveik neįmanoma.
Stabdis – pinigai
Vis dar atvirą šildymo sistemą turinčio Statybininkų gatvės 42-ojo namo bendrijos pirmininkas Rimantas Garla pasakoja, kad jų šilumos punktas tvarkytas prieš kelerius metus – pats daugiabučio administratorius to ėmėsi.
Tačiau sutvarkytas tik iš dalies, nors gyventojams šie darbai kainavo nemažai.
„Mes tiek pinigų neturime, kad kas trejus ketverius metus keistume katilus. Šilumos punkto modernizacija daug kainuoja, o tikrai yra skirtumas, kai šią sumą išsidalija trijų laiptinių gyventojai ir kai dešimties. Mūsų namas nedidelis, vos trijų laiptinių, tai kiekvienam ir kainuos nemažai“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Mūru prieš modernizaciją
R. Garlos teigimu, sovietmečiu statytam namui nuolat reikia ką nors patvarkyti. Tačiau gyventojų susirinkime pradėjus kalbėti apie investicijas, kyla nepasitenkinimas.
„Kiek teko privargti, kol įkalbėjau, kad vienam kvadratiniam metrui ploto būtų renkama 20 centų kaupiamųjų lėšų. Pagyvenusios moterys šaukia, kad jos už dešimt eurų gali visą savaitę išgyventi, o čia tiek mokėti! Ir tokių vyresnio amžiaus žmonių mūsų name – dauguma. Per paskutinį susirinkimą bandžiau tartis dėl stogo renovacijos, bet kai išgirdo kainą, visi susiėmė už galvų ir net į kalbas nesileido“, – pasakojo pirmininkas.
Jis stebisi, kaip kitiems daugiabučiams pavyksta susitarti dėl namo tvarkymo ar renovacijos reikalų. R. Garla svarsto: jeigu jų name gyventų daugiau jaunimo, galbūt būtų paprasčiau.
„Nebent jaunimas ateitų gyventi, gal tada ir būtų galima kažką padaryti, bet dabar praktiškai visi senyvo amžiaus arba nuomininkai, kuriems visi remonto klausimai nėra aktualūs. Ne visi net ir mažas pajamas gaunantys žmonės žino apie valstybės paramą. Kai kurie vis dar gyvena praeityje, kai viskuo pasirūpindavo valdžia“, – kalbėjo pirmininkas.
Jo nuomone, jeigu valstybė priėmė tokį įstatymą, kad daugiabučiai privalo modernizuoti savo šilumos punktus, tai turi padėti padengti sąskaitas, mat toks darbas – viena brangesnių investicijų.
„Jeigu gyventojams beliktų prisidėti tik simboliškai, tada taip, bet kitu atveju – beviltiška. Per penkerius metus namui pavyko sukaupti tik apie keturis tūkstančius eurus, tai iš kur paimti tokias sumas? Kol valstybė pati nesiims šių darbų organizuoti ir padengti didžiąją dalį reikalingų lėšų, tol nieko nebus, nes gyventojams visiškai nesvarbu, iš kurio vamzdžio jiems tiekiamas karštas vanduo“, – įsitikinęs R. Garla.
Už brangų vandenį sumoka visi
Bendrovės „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna pabrėžia: daugiabučiuose visos šilumos ir karšto vandens ruošimo sistemos, neatitinkančios reikalavimų, privalo būti pertvarkytos iki 2026 m. liepos 1-osios.
Net 137 Panevėžio daugiabučiai turės imtis darbų, mat naudojasi sena, atvira šilumos tiekimo sistema – dalis termofikacinio vandens iš šilumos tiekimo tinklų tiesiogiai naudojama kaip karštas vanduo buitiniams reikalams ir į šilumos šaltinį negrąžinama.
„Tos senos sistemos yra atviros, nėra atskiro karšto vandens ruošimo mazgo, toks imamas iš termofikacinės sistemos. O tai reiškia, kad šis vanduo keliauja per visą šildymo sistemą, kol atiteka į butus. Užtikrinti jo higieną be galo sudėtinga. Tam, kad galėtume identifikuoti avarijas, tokį vandenį turėtume žymėti, tai jau daro kiti miestai. Kadangi dar daug namų jį vartoja kaip geriamąjį, Panevėžyje to negalime padaryti“, – teigė T. Jukna.
Pasak įmonės vadovo, toks vanduo, nors ir stengiamasi užtikrinti higienos reikalavimus, nėra visiškai saugus. Jis yra minkštinamas, pašalinamas deguonis, filtruojamas, bet tai brangiai kainuoja. O išlaidas padengia ne tik nesutinkantieji modernizuoti šilumos punktų, bet ir visi vartotojai.
„Galime tik įsivaizduoti, kokia vandens kokybė, kai termofikaciniais vamzdžiais jis keliauja kilometrus, ypač jeigu sistemoje įvyksta kokia avarija. Žinoma, laikomasi visų aukščiausių standartų, vamzdžiai išplaunami, tačiau visiškos kokybės garantuoti negalima, todėl valstybė jau prievarta verčia modernizuoti šilumos punktus“, – kalbėjo T. Jukna.
Kompensuoja valstybė
T. Juknos tvirtinimu, nerenovuotas šilumos punktas ne tik negali užtikrinti maksimalios karšto vandens kokybės, bet ir lemia, kad dėl nesubalansuotų stovų vieni gyventojai šąla, kiti kaista, šiluma į butus paskirstoma nevienodai.
Po renovacijos paprastai visuose butuose būna komfortiška temperatūra.
Kadangi ne tik reikia modernizuoti šilumos punktą, bet ir įrengti balansinius ventilius ant kiekvieno stovo, vienam daugiabučiui tokia mažoji renovacija kainuoja apie 50 tūkst. eurų ar kiek daugiau, priklausomai nuo modernizuojamų priemonių.
Valstybė siūlosi padengti iki 70 proc. visų išlaidų.
Su jos pagalba ši suma siektų apie 10–12 tūkst. eurų.
„Pasinaudojus valstybės parama ta suma nėra tokia didelė“, – pažymi T. Jukna.
Nepasiturintiems gyventojams, kaip ir viso namo renovacija, taip ir mažoji, nekainuotų – įmokas už juos padengtų valstybė.
Valstybės parama skiriama ne tik seniems elevatoriniams šilumos punktams pakeisti naujais, bet ir pertvarkyti šildymo sistemą, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą. Per tokią renovaciją gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema ir išmaniosios apskaitos įrenginiai, leidžiantys nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.
Liks be karšto vandens
„Po 2026-ųjų liepos karšto vandens nebebus galima tiekti atvira sistema. Ateityje gali grėsti ir baudos, nes įstatymų privalu laikytis visiems. Gali būti, kad po nustatyto termino už šilumos punkto modernizaciją gyventojams teks mokėti jau visą sumą iš savo kišenės“, – teigė T. Jukna.
„Panevėžio energijos“ direktoriaus tvirtinimu, renovavę šilumos punktus gyventojai iš karto pajustų visai kitą šildymo sistemos kokybę – sutaupytų apie 15–20 proc. iki tol suvartotos šilumos, tai reikštų ir mažesnes sąskaitas.
„Kai kurie nuogąstauja, kad po šilumos punkto modernizacijos išleis gerokai daugiau karšto vandens, mat atvirose sistemose karšto vandens temperatūra siekia nuo 60 iki 80 laipsnių. Tai iš dalies tiesa, tačiau nors ir mažesnės temperatūros, bet vanduo bus saugus vartoti“, – kalbėjo T. Jukna.
