Ne kiekvienas panevėžietis turi galimybę nuvykti į sostinėje vykstančią Knygų mugę, todėl tradiciškai vasaros pradžioje Panevėžyje vyksta Mažoji knygų mugė, kurią rengia G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Visą dieną bibliotekos Akacijų kiemelyje šalies leidyklos siūlė leidinius mažiausiomis kainomis, vyko knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, leidėjais.
Vaikai labai atidžiai rinkosi knygas. V. Benašo nuotr.
Knyga – dovana sau ir artimiesiems
Mugėje lankėsi įvairaus amžiaus žiūrovai, tačiau labiausiai ji džiugino vaikus ir senjorus. Mažiesiems skaitytojams buvo pasiūlytas itin platus leidinių pasirinkimas, vyko poetų Almos Karosaitės ir Martyno Vainilaičio knygų vaikams pristatymai. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės mugėje praleido beveik visą dieną: ėjo iš vieno knygų pristatymo į kitą, o per pertraukas tarp jų rinkosi leidinius įvairių leidyklų stenduose.
„Tik trumpam buvome išėjusios papietauti ir vėl grįžome. Čia tikrai įdomu. Pasirinkome tuos knygų pristatymus, kurių autorių gyvenimas ir kūryba mus domina. Nusipirkome po kelias knygas. Radome tokių, kurios bus gera dovana mūsų artimiesiems. Iš čia prekiaujančių leidyklų atstovų gavome vertingų patarimų, ką nusipirkti. Be to, čia viskas daug pigiau. Tikrai reikalingas ir geras renginys“, – taip apie Mažąją knygų mugę kalbėjo kelios bičiulės, Akacijų kiemelyje praleidusios beveik visą dieną.
Mažojoje knygų mugėje apsilankiusi Stanislava Kazlauskienė įsigijo dvi knygas savo anūkams. Moters teigimu, pensininkams sudėtinga nusipirkti knygų, nors čia kainos nėra tokios didelės. Mugė jai patinka, čia apžiūri knygas, gauna vertingų patarimų iš pardavėjų, daug sužino knygų pristatymuose, o paskui tų leidinių ieškos bibliotekoje.
Lankytojai džiaugėsi galintys įsigyti ir pačias naujausias, ir anksčiau išleistas knygas. Ne vienas jų sakė, jog labai gerai, kad stendų darbuotojai suteikia labai daug informacijos apie leidinius. Knygomis prekiavo ir jas pristatė patys leidyklų vadovai, jų darbuotojai, turintys daug vertingų žinių apie leidinius.
Almos Karosaitės poezijos suaugusiesiems ir vaikams, jos eiliuotos pasakaitės „Lapės paso paieška“, pristatymas labiausiai sudomino vaikus, atėjusius į mugę kartu su mamomis ar tėčiais. Menotyrininkė Jurgita Speičienė su dukrele labai atidžiai peržiūrėjo visus stendus, kol išsirinko norimas pirkti knygas.
Labai išsamiai pristačiusi Martyno Vainilaičio kūrybą leidyklos „Žara“ direktorė Ramutė Žandarienė kalbėjo ir apie rašytojo poeziją, ir apie jo asmenybę. Leidykla yra išleidusi įvairių laikotarpių poeto kūrybą, jo Raštus, pakartojusi daug leidinių, kurie itin populiarūs.
Nepaprastai populiarios yra tos M. Vainilaičio knygelės (pvz., „Ežio namas“), kurias vaikystėje skaitė dabar jau suaugę žmonės, norintys tuos eilėraščius, eiliuotas pasakas perteikti savo vaikams ar anūkams. Apie M. Vainilaitį leidyklos vadovė pasakojo, kad jis labai mylėjęs vaikus, tačiau nelabai mėgęs su jais bendrauti, savo meilę išreikšdavęs kūryba.
Lietuvos miesteliai naujose ir archyvinėse fotografijose
Mažojoje knygų mugėje buvo pristatytas žinynas „Lietuvos miestai ir miesteliai“ ir atidaryta paroda tokiu pat pavadinimu. Šią parodą bibliotekoje bus galima lankyti iki birželio 23 dienos.
Naujausiame, unikaliame leidyklos „Terra Publika“ leidinyje „Lietuvos miestai ir miesteliai“, kurį galite apžiūrėti bibliotekoje vykstančioje parodoje, pristatomos visos 346 miesto ar miestelio statusą turinčios gyvenvietės (kuriose gyvena iki 50 tūkst. gyventojų). Didelės apimties (beveik 500 puslapių) knygoje pateikiami atskleidžiantys gyvenviečių praeitį bei dabartį aprašymai. Knyga iliustruota beveik 1000 naujų ir archyvinių nuotraukų.
Kartu su dabartinėmis miestų ir miestelių fotografijomis parodoje pristatomos ir archyvinės. Didžiąją archyvinių nuotraukų dalį leidiniui paskolino Lietuvos gyvenviečių nuotraukas renkantis kolekcininkas Petras Kaminskas. Kai kurios nuotraukos gautos iš įvairių įstaigų.
Lietuvos ir Šveicarijos kultūrų jungtis
Didžiulio susidomėjimo mugėje sulaukė rašytojos, žurnalistės Janinos Survilaitės, atvykusios iš Šveicarijos, romano „Emigrantė ir Alpių piemuo“ ir biografinės apybraižos „Likimo užkodavimas“ pristatymas.
Romane „Emigrantė ir Alpių piemuo“, kaip ir ankstesniuose jos kūriniuose, jaučiama stipri jungtis tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Šveicarijos. Tradiciškai lyginamos dvi skirtingos kultūros – senoji europietiškoji ir okupacinio režimo paženklinta lietuviškoji.
Susitikime su skaitytojais rašytoja J. Survilaitė pasakojo apie savo kūrybą, kurią inspiruoja Lietuvos ir Šveicarijos, kurioje ji gyvena jau 25 metus, kultūra. Lygino įvairius gyvenimo šiose šalyse potyrius. Rašytoja buvo tiesiog apiberta klausimais ir į kiekvieną atsakė išsamiai ir įdomiai.
Mirštantis poetas rašė apie gyvenimo grožį
Šių metų Mažojoje knygų mugėje daug dėmesio buvo skirta poeto Vaidoto Spudo asmenybei. Knygos apie poetą „Aš mėlyna jauna pušis… Vaidoto Spudo dienoraščiai, laiškai, eilės“ pristatyme dalyvavo Gražina Urbonaitė, poeto našlė Adelė Spudienė-Nikontienė, leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė.
Talentingo jauno poeto Vaidoto Spudo gyvybė užgeso 1961 metais, tačiau jo eilėraščiai, pamąstymai, jo gyvenimo atspindžiai laiškuose ir dienoraštyje išgyveno, ištvėrė laiko išbandymą. Pagaliau pasirodė išsami jo kūrybos knyga, kurioje pateikiama daug iki šiol nespausdintos poeto kūrybos, jo žmonos prisiminimai.
Knygos pristatyme dalyvavusi V. Spudo žmona Adelė Spudienė-Nikontienė dalijosi prisiminimais iš bendro gyvenimo su Vaidotu. Pasakojo, kaip jie susipažino, koks jis buvo veržlus, energingas, spontaniškas. Galintis šokti į upę ir nuplaukti toli toli. Liūdni prisiminimai iš to meto, kai V. Spudas sirgo, kaip kurį laiką diagnozės buvo klaidingos, kaip jautriai jis reagavo, sužinojęs tolesnę ligos eigą. Adelė Spudienė-Nikontienė savo vyru rūpinosi iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos.
Virginija JANUŠEVIČIENĖ
