Panevėžio švietimo bendruomenę pasivijo demografinės krizės pasekmės.
Miesto mokykloms ateinančiais mokslo metais nebeleidžiama formuoti daugiau kaip trijų pirmųjų klasių komplektų, o tai reiškia, kad daliai pedagogų gresia darbo paieškos.
Visgi švietimo strategai ramina, kad tokie pokyčiai – galimybė kalbėti apie švietimo kokybę.
Šiemet Panevėžio savivaldybė nebeskelbia, kiek prašymų mokytis pirmoje klasėje pateikta į konkrečią mokyklą.
Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, tokios statistikos nuspręsta neviešinti dėl to, kad dalis tėvų prašymus priimti į pirmą klasę teikė ne tik centralizuotai – į Švietimo skyrių, bet ir tiesiogiai į mokyklas, kurios pačios organizuoja priėmimą – K. Paltaroko, V. Žemkalnio, V. Mikalausko menų gimnazijas, A. Lipniūno, „Saulėtekio“ progimnazijas.
Tačiau vis tiek matyti, kad demografinė situacija nedžiugina – Panevėžio mokyklose, į kurias priimama centralizuotai, pageidavo mokytis 516 pirmokų.
Skaičiuojant ir su mokyklomis, kurios vykdė priėmimą savarankiškai, pirmą kartą šį rugsėjį klasių duris turėtų praverti apie 750 pirmokų.
Praėjusiais metais pirmų klasių mokinių Panevėžyje buvo gerokai daugiau – 939.
„Jau pernai vaikų darželiai pajuto drastišką vaikų mažėjimą, o šiemet jį pajus ir mokyklos. Kasmet į jas susirenka apie šimtu pirmokų, o tai yra maždaug 4 klasėmis, mažiau. Situaciją kiek gelbsti Panevėžio rajono vaikai“, – pripažįsta S. Sėrikovienė.
Orientuosis į kokybę
Atsidūrus demografijos duobėje, nuspręsta mokykloms leisti sudaryti ne po keturis, o tik po tris pirmųjų klasių komplektus.
Tai labiausiai palies populiariąsias miesto mokyklas, kurios įprastai surinkdavo pilnas keturias klases: pradinę, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ progimnazijas. Šiemet šios mokyklos taip pat buvo geidžiamiausios.
„Nebeturime tiek vaikų, kad būtų galima formuoti po keturis klasių komplektus“, – teigia S. Sėrikovienė.
Sumažinus maksimalų klasių komplektų skaičių, kai kurioms mokykloms teks atsisveikinti su darbo netekusiais mokytojais.
„Tikrai nieko blogo, jog turėsime tik tris pirmokų klases. Mokykla ir taip perpildyta, braška per siūles, mums trūksta patalpų įvairioms veikloms.“
D. Valiukienė
Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, dalis pedagogų išeis į pensiją, dalis – į kitą mokyklą ar liks toje pačioje dirbti antraisiais mokytojais arba pailgintos grupės pedagogais.
„Visur atsargiai apie tai kalbėjome su mokyklų vadovais, tikrai nebus taip, kad mokytojai liks be darbo. Kalba eina apie keturias mokyklas, kurios nebeformuos po ketvirtą klasę. Dviejose jų mokytojai išeina sulaukę pensinio amžiaus, o kitose bus sprendžiama, kokį darbą pasiūlyti mokytojui“, – tvirtino S. Sėrikovienė.
Švietimo skyriaus vedėja tikina, kad reikėtų susitelkti ne į mokinių mažėjimo tendencijas, o ugdymo kokybę. Be to, šiuo metu daugelyje mokyklų trūksta mokytojų, nemažai jų pensinio ar priešpensinio amžiaus.
„Tikiu, kad mažėjant mokinių, atrasime galimybių ugdymą daryti kokybiškesnį, formuoti mažesnes klases arba, pavyzdžiui, per matematikos, lietuvių kalbos pamokas skaidyti jas į pogrupius. Galėsime vaikams suteikti daug daugiau pagalbos mokantis. O gal bus tokia situacija, kad tik džiaugsimės, jog mažai klasių turime, nes tiesiog nebeliko, kas tuos vaikus mokys“, – sakė S. Sėrikovienė.
Sužinos iki vasaros
Ar būsimieji pirmokai pateko į norimą mokyklą, paaiškės iki birželio 1-osios.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, jeigu vaikas nepatenka į norimą ugdymo įstaigą, tėvai sulauks Švietimo skyriaus darbuotojo skambučio, kad atžalą perrašytų ten, kur dar yra vietų.
Pirmumą turi vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruoti mokyklai priskirtoje teritorijoje, taip pat įvaikinti vaikai ar globotiniai, taip pat turintieji didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių, vaikai, kurių broliai ar seserys mokosi toje mokykloje, ir kt.
„Ketvirtadalis miesto mokyklų pačios organizuoja priėmimą, tad procesas gerokai apsunko. Vienos mokyklos, kurios priėmimą savarankiškai organizuoja jau ne pirmi metai, prisiderino prie mūsų tvarkos, o kitos neskubėjo priimti sprendimų, kuriuos vaikus kviesis pas save. O kol tos mokyklos delsia, ir mes negalime vykdyti priėmimo, nes tie patys vaikai ir mūsų, ir savarankiškai priėmimą vykdančių mokyklų sąrašuose“, – kodėl šiemet būsimųjų pirmokų priėmimas buvo sudėtingesnis, aiškino S. Sėrikovienė.
Nerimas dėl ateities
Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė neslepia: sprendimas leisti formuoti tik tris pirmokų klases nuliūdino. Mokykloje mokosi tik pradinukai, tad vaikų mažėjimą įstaiga pajus ir finansiškai.
„Mūsų mokykla pradinė, neturime vyresniųjų vaikų, tad mažėjant klasių komplektų skaičiui, mažėja ir mokyklai skirtos lėšos. Nėra ko slėpti, šis sprendimas mums labai skausmingas. Labai kryptingai dirbome, kad mokykla atsigautų ir vėl turėtų pilnas klases mokinių. Mūsų bendruomenė dėl šio sprendimo tikrai išgyvena, o ir patys pedagogai sako, kad nebėra prasmės stengtis, jei tokie dalykai nuleidžiami iš aukščiau. Manau, drąsiai būtume surinkę keturias pirmokų klases“, – įsitikinusi mokyklos direktorė.
Anot jos, guodžia tik tai, kad šiemet dar neteks galvoti, su kuriuo pedagogu atsisveikinti – viena mokytoja, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ir taip būtų išėjusi.
„Bet galvojant apie kitus metus, jeigu bus tokia pati situacija, bus labai skausminga. Labai baisu dėl ateities“, – neslėpė K. Žaltauskienė.
Braška per siūles
„Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė džiaugėsi, kad priėmimas į mokyklą vyksta centralizuotai ir jai, kaip mokyklos vadovei, netenka spręsti dilemos, ką priimti, o ko ne.
„Mes pasiruošę mokyti visus vaikus ir džiaugiamės kiekvienu iš jų, tik apmaudu, kai į mokyklą nepatenka ją jau lankančių broliai ar seserys. Tikrai nieko blogo, jog turėsime tik tris pirmokų klases. Mokykla ir taip perpildyta, braška per siūles, mums trūksta patalpų įvairioms veikloms. Šiuo metu mokyklą lanko 758 mokiniai, jeigu jų sumažės, galėsime skirti daugiau dėmesio kiekvienam. Žiūrėti reikia ne į kiekybę, o kokybę. Manyčiau, kad 600 moksleivių turėtų būti jau maksimalus skaičius“, – kalbėjo D. Valiukienė.
Nors šiemet būsimiems „Vilties“ pirmokams ir jų tėvams buvo pristatytos keturios mokytojos, jau dabar aišku, kad viena jų savo klasės neturės.
Tačiau, direktorės teigimu, mokykloje visi mokytojai yra per didelė vertybė, kad liktų be darbo.
„Trys mokytojai dirbs klasėse, o kitas pedagogas, planuojame, turės namų mokymą. Turime vaikučių, kurie dėl tam tikrų sveiktos bėdų mokosi namuose. Svarbiausia, kad bent kol kas išsprendžiame mokytojų įdarbinimo problemą“, – išeitį rado D. Valiukienė.
