Altininkas Martynas Vytas sako, kad gyvenimas, kad ir koks gražus, vis tiek primena džiungles – jose pilna ne tik išbandymų, bet ir netikėtų atradimų.
Daug metų Vilniuje ir Kaune praleidęs muzikantas pratinasi Panevėžį – miestą, kuris jam tampa ne tik kūrybos, bet ir vidinės ramybės vieta.
Panevėžio muzikinio teatro orkestro muzikantas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro koncertmeisteris atvirai kalba apie kelią į muziką, jam didelę įtaką padariusio tėvo autoritetą, patirtas traumas, mokytojo darbą ir apie tai, kodėl, nepaisant visko, Lietuva jam tebėra geriausia vieta gyventi.
„Man čia gera, – sako Martynas. – Gal todėl, kad viskas gražiai dėliojasi – ir darbas, ir širdies reikalai.“
Martynai, jau daugiau nei metai griežiate altu Panevėžio muzikiniame teatre. Esate vilnietis, dirbate koncertmeisteriu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kaip atradote Panevėžį?
Per Erkį (Panevėžio muzikinio teatro orkestro vyriausiasis dirigentas Erkis Pehkas – aut. past.).
Jis pakvietė dalyvauti konkurse. Klasiką ir taip sunku groti, o čia jiedu dviese su Martynu Bražu sukišę veidus klausė (juokiasi). O viešpatie, kiek buvo jaudulio! Aš gi žinau, kas yra Erkis Pehkas, koks tai talentingas dirigentas!
Dirbti jo orkestre reiškia pasisemti žiežirbų. Kai Erkis diriguoja Rosinį, lieki be pirštų – tokie tempai! Sako, kad kitaip negali. Jam turi viskas degti. Tarp kitko, jis ir automobilį vairuoja taip, kaip diriguoja (juokiasi). Erkis labai gilus, labai protingas žmogus.
Be galo džiaugiuosi, kad galėjau įsilieti į tokio teatro ambicingą ir draugišką kolektyvą.
Labai vertinu kolegų pasitikėjimą ir darbą jame. Teatro direktorei Kotrynai palinkėčiau didžiausios sėkmės ir sveikatos – tiek visko daug ant jos pečių.
Visą straipsnį skaitykite lapkričio 7 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
