Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas iššūkis

Panevėžio atliekų vežėjų sandėliuose jau sukrauti beveik 200 rudos spalvos konteinerių, skirtų maisto atliekoms. Dar treji metai, ir visa Lietuva turės išmokti rūšiuoti ne tik stiklą, popierių, plastiką, bet ir tai, kas liko virtuvėje nuo pietų ar vakarienės.

Kad Panevėžyje būtų „įdarbinti“ rudieji konteineriai, Liūdynės pašonėje esančio regioninio sąvartyno valdytojas Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) ruošiasi statyti naują įrangą, maisto atliekas paversiančią dujomis ir kompostu.

Tokio Europos Sąjungos (ES) finansuojamo projekto viena iš partnerių numatyta ir Panevėžio savivaldybė, planuojanti atliekų tvarkytojams per metus suvežti bent 4 tūkst. tonų maisto likučių.
Visgi planas tvarkyti atliekas taip, kaip jau netolimoje ateityje taps privaloma pagal ES direktyvas, kol kas nesulaukė Panevėžio politikų vieningo palaikymo.

Požiūriai išsiskyrė

Iki 2024-ųjų visose Europos Sąjungos valstybėse atskiras maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas taps privalomu visose savivaldybėse, nepriklausomai nuo jų dydžio.
Nuo 2019-ųjų pradėti maisto-virtuvės atliekų rūšiavimą Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybes įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas.

PRATC planuoja teikti paraišką gauti 768 tūkst. Eur paramai. Prie jos pridėjusi maždaug 135 tūkst. Eur, įmonė sąvartyno teritorijoje Dvarininkų kaime statytų įrangą maisto atliekoms apdoroti.
Šio projekto partnerėmis numatytos Panevėžio bei Kupiškio savivaldybės prie jo prisidėtų atliekomis. Tai yra suteiktų garantiją būsimąją įrangą aprūpinti „darbine medžiaga“. Panevėžys planuoja į PRATC maisto atliekų įrenginius perdirbti pristatyti ne mažiau nei 4044 tonas per metus.

Tačiau siekis gyventi švaresnėje aplinkoje Panevėžio savivaldybėje susidūrė su iššūkiais. Vizija moderniai tvarkyti virtuvėje išmetamus likučius miesto politikams sukėlė abejonių. Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komitete iš penkių jo narių tik du – valdančiosios daugumos atstovai – pritarė planui, pagal kurį ateityje būtų rūšiuojamos ir maisto atliekos. Trys opozicijos atstovai susilaikė.

Pritarusi, kad Savivaldybė taptų PRATC rengiamo projekto partnere, komiteto pirmininkė Loreta Masiliūnienė teigė mananti, kad atliekų, tarp jų ir maisto, rūšiavimas neišvengiamas sprendžiant ekologines problemas.
„Ir gyventojus reikia šviesti, kad ateitis – atliekų rūšiavimas“, – pabrėžė valdančiosios daugumos atstovė.
Politikė svarsto, kad opozicijos atstovai tokio siūlymo nepalaikė veikiausiai iš nežinojimo.

„Manau, opozicijos nariams nepakako informacijos, nors klausimą pristatę pranešėjai, regis, daug aiškino. Kai išgirdo, kad gali kilti atliekų tvarkymo mokestis, turbūt dėl to ir susilaikė. Bet nerūšiuojamos atliekos ateityje gali dar brangiau kainuoti“, – teigė L. Masiliūnienė.

Nepritarė, bet neprieštarauja

Opozicijos atstovas, konservatorius Marius Mališauskas aiškino, jog balsuojant susilaikęs, nes neišgirdo konkretaus atsakymo, ar dėl planuojamos naujovės gali keistis ir šiukšlių tvarkymo kaina gyventojams. Visgi politikas sako suprantantis, kad atliekų vežėjui surinkti išrūšiuotas atliekas nėra pigu.

„Aš iš esmės esu už rūšiavimą, ekologiją ir dalyvavimą šitame projekte. Opozicija uždavėme klausimus, ar tai gali turėti įtakos kainai, ar atlikti skaičiavimai. Mums nebuvo pateikti aiškūs atsakymai, dėl to ir susilaikėme. Buvo pasakyta, kad paslauga gali brangti. Visi žinome, kad rūšiavimas kainuoja, bet buvo pateikti klausimai, kiek preliminariai gali kainuoti tų konteinerių priežiūra. Šiukšlių rūšiavimas brangus malonumas, visi tą suprantame, bet norėtųsi skaičių, ar bus 2 ar 5, o gal 20 proc. Ir kaip bus pasiektas planas per metus surinkti 4-ias tonas maisto atliekų. Neturiu visos informacijos, kad pasakyčiau drąsiai taip, bet nesakau ir kategoriškai ne“, – kalbėjo M. Mališauskas.

Pigiausia nerūšiuoti

Opozicijos atstovų nuostata nepakelti rankų už projektą, pagal kurį Panevėžys pereitų į kitą atliekų tvarkymo lygį, nustebino klausimo rengėjus.

„Pigiausia būtų visai nerūšiuoti ir nieko nedaryti, bet Europa skatina rūšiavimą, kad sąvartynuose mažėtų atliekų kalnai. Aš labai nustebusi“, – pripažino Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė.
Savivaldybė, įrengdama mieste požeminius atliekų konteinerius ir tvarkydama antžeminių aikšteles, jau yra nupirkusi ir 191 rudos spalvos konteinerį, skirtą maisto atliekoms. Pasak V. Gylienės, jie nepastatyti, nes kol kas regioninis sąvartynas neturi įrangos tokioms tvarkyti.

„Dabar sąvartynas neturėtų kur dėti tiek maisto atliekų, kiek jų surinktume pastatę visus konteinerius. Savivaldybei tereikia tik pritarti tam, kad PRATC vykdytų tokį projektą ir už bendrovės bei europines lėšas statytų maisto atliekų tvarkymo įrangą. Tada miestas turėtų kur vežti maisto atliekas“, – sako specialistė.
Sąvartyne pastačius tokią įrangą, rudieji konteineriai maistui atsirastų kiekvienoje mieste įrengtoje atliekų konteinerių aikštelėje.

V. Gylienės teigimu, tokius ištuštinti atliekų vežėjui – Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“ kainuotų tiek pat, kiek ir mišrių atliekų konteinerius. Specialistė neatmeta, kad gyventojams šiukšlių išvežimas galėtų brangti, mat tokiems konteineriams tuštinti tektų siųsti papildomą transportą.

Nerūšiuotos šiukšlės brangs

Visgi atliekų tvarkytojai įspėja, kad Panevėžiui nepasistačius modernios įrangos ir nepradėjus rūšiuoti maisto likučių, mokestis už šiukšles gali dar daugiau šoktelėti. Mat jau kitąmet sąvartynams net dvigubai kyla taršos mokestis, nesikeitęs pastaruosius trejus metus.

PRATC direktoriaus Gintauto Ulio teigimu, šiuo metu už toną į bendrą kaupą sąvartyne suverstų atliekų skaičiuojamas 5 Eur taršos mokestis, tačiau jau nuo kitų metų jis sieks 10 Eur.
Pernai į valstybės biudžetą PRATC sumokėjo 300 tūkst. eurų taršos mokesčio.

Anot G. Ulio, vienintelis kelias išvengti milžiniškų mokesčių už į kaupą verčiamas atliekas – mažinti jų kiekius. Tai reiškia, kad tokios atliekos, kaip maisto, užuot keliavusius į bendrą krūvą, gali būti panaudojamos naudingai – perdirbamos į dujas bei kompostą.
Direktoriaus teigimu, netgi jei vietos politikai ir nepritartų planui Panevėžyje pradėti rūšiuoti bei perdirbti maisto atliekas, tą panevėžiečiai vis tiek bus priversti daryti.

„Lietuvai laikantis ES direktyvų, jau nuo 2023 m. savivaldybės privalės atskirai surinkti maisto atliekas. Tai yra kelias, kuriam alternatyvų nebus“, – pabrėžė G. Ulys.
Anot jo, tai reiškia, kad jei dabar PRATC nepasinaudos proga už ES paramą sąvartyno teritorijoje pastatyti maisto atliekų perdirbimo įrangos, ateityje gali tekti ieškoti, kas jas priims.

„Jei neturėsime maisto atliekoms tvarkyti įrangos savo regione, reikės naudotis kitų regionų pajėgumais, o tai reiškia, kad tokios atliekos būtų vežamos toliau ir tai kainuotų brangiau. Šiandien vienas dalykas suprantamas, kad taip, kaip dabar tvarkomos mišrios atliekos, ateityje to daryti nebegalėsime. Turime orientuotis į ateitį ir neužsibūti šiandienoje“, – sako G. Ulys.

Gamins dujas ir kompostą

Direktoriaus teigimu, kad PRATC galėtų pretenduoti į europinę paramą maisto atliekų tvarkymo įrangai, reikalingi partneriai. Jais tapusios savivaldybės tiesiog būtų garantas, kad nauji 903 tūkst. eurų vertės įrenginiai nestovės be darbo.

Atskiruose konteineriuose surinktos maisto atliekos, atvežtos į sąvartyną, būtų dar kartą perrūšiuojamos, tada smulkinamos, maišomos su struktūrine medžiaga – smulkintomis medžių šakomis ir dedamos į fermentavimo tunelius. Jie jau sujungti su sąvartyno teritorijoje esančia kogeneracine jėgaine. Iš atliekų išgautos dujos transformuojamos į elektros energiją ir šilumą. Nudujintos atliekos būtų brandinamos – vartomos, sijojamos ir iš jų pagaminamas žemės ūkyje naudingas kompostas.

„Kol neturime visos įrangos, negalime viso proceso organizuoti, galėtume priimti tik augalines maisto atliekas. Bet realu, kad jei Panevėžio ir Kupiškio savivaldybės pritars, jau 2022 m. startuos visa linija ir perdirbsime visas maisto atliekas, įskaitant ir žuvies bei mėsos“, – teigė G. Ulys.

Anot jo, ir šiuo metu iš mišrių atliekų, patenkančių į sąvartyną, išrūšiuojami maisto likučiai. Iš jų, kartu su žaliosiomis atliekomis, gaminamas kompostas. Tačiau šis, pasak direktoriaus, nėra tinkamas žemės ūkiui ir daugiausia naudojamas tiesiog atliekoms laidoti – užpilti į milžinišką kaupą sąvartyne suverčiamoms šiukšlėms.