Šiaurės pašvaistės – ypatingas gamtos reiškinys, nekantriai laukiamas tiek profesionalių fotografų, tiek mėgėjų. Vien tam, kad galėtų jomis pasigrožėti, turistai įveikia tūkstančius kilometrų.
Nors kartais keliauti niekur nereikia: pašvaisčių, kad ir ne tokių spalvingų, būna ir Lietuvoje. Štai ir praėjusį savaitgalį viena, gana įspūdinga mūsų kraštams, stebėta Tauragės krašte.
- Šiaurės pašvaistės – ypatingas gamtos reiškinys, nekantriai laukiamas tiek profesionalių fotografų, tiek mėgėjų. Vien tam, kad galėtų jomis pasigrožėti, turistai įveikia tūkstančius kilometrų.
- – Kaip paprastai paaiškintumėte ne mokslo žmogui, kas yra geomagnetinė audra?
- – Saulė mus veikia nuolat. Kaipgi nustatoma, kad siaučia magnetinė audra?
- – Šiaurės ir pietų pašvaistės, žinoma, reto grožio reginiai. Gresiantys geomagnetinių audrų padariniai ekonomikai – nepaprastai rimta. Tačiau, jei atvirai, žmones labiau už viską domina galima magnetinių audrų įtaka sveikatai. Ypač šis iki galo neatsakytas klausimas kelia nerimą širdininkams. Tai kaip tik sritis, kurią tyrinėjote. Ką nustatėte? Ar išties magnetinių audrų dienomis reikėtų pasaugoti sveikatą?
- – Ar tai reiškia, kad verta kreipti dėmesį į įspėjimus apie magnetines audras?
- – O metų laikas turi įtakos magnetinėms audroms? Yra tokių reiškinių „sezonas“, kai jų fiksuojama gerokai daugiau?
- – Kiek tikslios prognozės apie magnetinių audrų intensyvumą?
- – Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sergantiesiems lėtinėmis ligomis?
Tačiau pašvaistes sukeliančios geomagnetinės audros – visai kas kita. Jų danguje kuriami šviesos spektakliai turi savo kainą. Priklausomai nuo galios, tokios audros iš rikiuotės gali išvesti ne tik kosminius palydovus, bet ir prietaisus Žemėje, sutrikdyti ryšį. Pasitaiko net rimtų krizių, kaip 1989-aisiais Kanadoje, kai galingas Saulės energijos pliūpsnis devynioms valandoms paliko be energijos didžiąją dalį Kvebeko provincijos.
Daugelį metų vykstanti diskusija dėl galimos geomagnetinių audrų įtakos žmogaus sveikatai dar nebaigta, tačiau vis daugėja medikų, linkusių sutikti, jog jautresnis organizmas – ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – taip pat į jas reaguoja.
Ką apie tai mano mokslas, kiek galime tikėti viešai skelbiamais magnetinių audrų kalendoriais ir jų įspėjimais saugoti sveikatą, klausėme šią sritį tyrinėjusio Klaipėdos universiteto Medicinos technologijų katedros vedėjo profesoriaus daktaro Arvydo MARTINKĖNO.
– Kaip paprastai paaiškintumėte ne mokslo žmogui, kas yra geomagnetinė audra?
– Saulės aktyvumas kinta, kai atsiranda Saulės dėmės. O jos atsiranda dėl to, kad maždaug apie 1000 laipsnių krinta paviršiaus temperatūra. Esant tokioms anomalijoms, susidaro Saulės plazmos srautai – į aplinką išspinduliuojamos įkaitintos dalelės, kurios lekia visomis kryptimis. Ir jeigu šio vadinamojo Saulės vėjo skriejimo kryptis pasitaiko tinkama, tos dalelės sąveikauja su Žemės magnetosfera.
Beje, Žemė turi stiprų magnetinį lauką. Tarkime, Marso magnetinis laukas silpnas, ir dėl to prieš daugelį metų tokie Saulės vėjai nupūtė jo atmosferą – liko plika planeta.
Taigi kai tokie dalelių srautai pasiekia Žemę, pradeda spaudyti jos magnetosferą. Ji įgauna kaip kometos formą – uodega išsitempia toliau nuo Žemės, o magnetinis laukas nukreipia tas daleles į Žemės polius – pietinį ir šiaurinį.
Todėl atsiranda pašvaistės, poliai švyti. Ir jei magnetinės audros stiprios, pašvaistės netgi matomos ir Lietuvoje.
Stipri geomagnetinė audra buvo pernai gegužę. Netgi ir Lietuvoje tada buvo galima matyti jos sukeltus padarinius – pašvaistes. Bet jeigu išmetami ypač galingi dalelių srautai ir Saulės aktyvumas itin didelis, jis stipriai aktyvuoja magnetinį Žemės lauką ir kyla dideli magnetinio lauko pokyčiai. Dėl stiprių geomagnetinių audrų yra nukentėjusios ir arčiau šiaurinio pusiaujo esančios Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų dalys: sutrinka elektros tiekimas, kompiuterinis valdymas, palydovinės sistemos. Jeigu matoma, kad Saulės plazmos srautai kirs Žemę, saugoma palydovų aparatūra. Stipri audra, stiprus srautas gali padaryti visai nemalonių dalykų.
– Saulė mus veikia nuolat. Kaipgi nustatoma, kad siaučia magnetinė audra?
– Magnetinis laukas matuojamas vadinamuoju K indeksu. Yra ir A indeksas, bet K – truputį populiaresnis, plačiau naudojamas. Jo gradacija yra iki 10 balų. Nuo 0 iki 3 laikoma, kad magnetinis laukas yra ramus, 4 – neramus magnetinis laukas. Nuo 5 iki 9 laikoma, kad vyksta magnetinė audra.
Naudojamas ir Kp – planetarinis indeksas, tai yra iš eilės stočių sudedamos visų reikšmės ir išvedamas vidurkis.
– Šiaurės ir pietų pašvaistės, žinoma, reto grožio reginiai. Gresiantys geomagnetinių audrų padariniai ekonomikai – nepaprastai rimta. Tačiau, jei atvirai, žmones labiau už viską domina galima magnetinių audrų įtaka sveikatai. Ypač šis iki galo neatsakytas klausimas kelia nerimą širdininkams. Tai kaip tik sritis, kurią tyrinėjote. Ką nustatėte? Ar išties magnetinių audrų dienomis reikėtų pasaugoti sveikatą?
– Esame tai nagrinėję – tik, prisipažinsiu, truputį anksčiau. Mano disertacija net buvo apie meteorologinių klimato ir orų faktorių poveikį sergantiesiems išemine širdies liga. Vis planavome atlikti tyrimus ir vėliau, Klaipėdos universiteto institute Palangoje, bet negaudavome finansavimo.
Tokiomis dienomis tikrai reikia skirti sau daugiau dėmesio. Aišku, kiekvienas mūsų gal kasdien ir nepasižiūrės, koks Saulės aktyvumas, bet verta žinoti, kad vadinamasis ligų atsakas į jį yra. Siaučiant magnetinėms audroms didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, dažnėja širdies problemų – infarktų, insultų. Dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo keičiasi ir nervinė įtampa, svyruoja kraujospūdis.
Daug dirbau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tad labai dažnai gydytojams ir vadovams iš Palangos tekdavo važinėti į Kauno klinikas. Sykį grįžo ir stebisi: kas ten vyksta, kad visi Kauno klinikų kardiologijos skyriai priguldyti pacientų – net ant žemės neštuvai stovi. Orai, atrodo, puikiausi, šviečia saulė, nei labai karšta, nei šalta…
O mes tada duomenis apie Žemės magnetinio lauko trikdžius gaudavome iš Kaliningrado observatorijos, kur matuodavo magnetinius indeksus. Jų tekdavo ir parsivežti važiuoti, nes tais laikais dar nebuvo interneto. Taigi informaciją turėdavome šiek tiek pavėluotai. Tąkart patikrinus ją paaiškėjo, jog kaip tik tuo metu buvo kilusi didžiulė geomagnetinė audra.
Bet pats oras, klimatas, pati geomagnetinė audra nieko nei nesusargdins, nei numarins. Bėda atsiranda, kai organizmas turi kažkokią silpnąją grandį – ar tai būtų mūsų nervų sistema, galva, širdis ar kraujospūdis. Tada mes pradedame justi tokių reiškinių poveikį.
– Ar tai reiškia, kad verta kreipti dėmesį į įspėjimus apie magnetines audras?
– Buvo tyrimų laboratorija, pradėjusi skelbti tokias prognozes – esą rytoj bus nepalanki mediciniškai diena ir panašiai. Tai žmonės ėmė prašinėti nedarbingumo lapelių: „prognozė nepalanki – aš rytoj į darbą neisiu, duokite man biuletenį“. Įstaigos, aišku, pradėjo pykti ant prognozuotojų… Tad vienu atžvilgiu tokia informacija yra gerai, kitu – ne.
Mes gyvename savo orų sistemoje, kur ir šalčiau, ir šilčiau, ir geomagnetinės audros visada būdavo. Per daugelį metų adaptavomės ir dauguma dabar viso to poveikio nejaučiame. Bet yra grupė žmonių, kurie ypač jautrūs. Kiti juk sako: man skauda sąnarius, tad ryt ar poryt keisis orai…
Įvairių situacijų yra ir įvairių žmonių. Todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad mus visus paveiks magnetinės audros, negaliu. Bet tas poveikis yra – ypač kieno jautri širdis, kamuoja kraujospūdis, silpna nervų sistema.
– O metų laikas turi įtakos magnetinėms audroms? Yra tokių reiškinių „sezonas“, kai jų fiksuojama gerokai daugiau?
– Saulė pradėjo savo aktyviąją fazę maždaug nuo rudens. Jos aktyvumo periodas vidutiniškai trunka 11 metų.
Paskutinį kartą jis buvo santykinai trumpesnis, prognozuojama, kad dabar aktyvumo periodas bus ilgesnis ir jo metu Saulė turėtų būti aktyvesnė. Taigi turėtų kiltų ir daugiau geomagnetinių audrų… Bet metų laikas įtakos tam kaip ir neturi. Galbūt tik tiek, kad šaltuoju sezonu dienos būna gana trumpos, ypač nuo lapkričio iki kokios sausio 10-osios (paskui jos greitai pradeda ilgėti). Tokioje tamsoje jeigu žiūrint link Šiaurės dangus šviesesnis ar matyti švytėjimas, galima numanyti, jog susidūrę Žemės ir plazmų elektringųjų dalelių srautai jonizuoja atmosferos sluoksnį. Jame esantį deguonį, azotą, todėl ir matyti įvairios spalvos – žalsva, gelsva.
– Kiek tikslios prognozės apie magnetinių audrų intensyvumą?
– Ilgalaikės prognozės remiasi daugiamečių stebėjimų rezultatais. Paprastai, jeigu vienas Saulės aktyvumo periodas labai blogas, kitas turėtų būti geresnis. Jeigu Saulė buvo ramesnė nei vidurkis, tikėtina, kad kitas jos aktyvumo periodas bus intensyvesnis.
Kaip minėjau, pastarasis Saulės aktyvumo periodas buvo trumpas – 10 metų, ir pakankamai ramus pagal vidurkį. Dabar turėtų būti neramesnė ir Saulė, ir audros.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sergantiesiems lėtinėmis ligomis?
– Jeigu tik yra galimybė, pasižiūrėti magnetinių audrų prognozes. Ir, jei reikia, savijautai skirti daugiau dėmesio.
Kiek teko skaityti atitinkamus pranešimus konferencijose, gydytojai gana palankiai tą vertina. Vokiečiai yra net surinkę apie tai duomenis. Jais remiantis, Vokietijoje apie 80–85 procentus medikų palankiai žiūri į tokias prognozes, nes ši informacija savotiškai padeda jų pacientams.
Aš nesu gydytojas – į gydymo reikalus nesikišu. Bet jeigu tam tikromis dienomis blogai jaučiatės, visada prisiminkite patarimą pasikonsultuoti su gydytoju ir turėkite vaistų nuo savo pagrindinės ligos.
Visada svarbu pagailėti pačiam savęs. Nes tablečių nuo tokių dalykų, kaip jautrumas magnetinėms audroms, niekas neišrado. Bandė daugelis šalių, bet tokio universalaus vaistuko tiesiog nėra. Vienam galva skauda, kitam problemos dėl kraujospūdžio, trečiam dėl širdelės ar dar kuo nors tuo metu nėra gerai. Kitam jautrumas, nemiga, dažnesni atsibudimai naktį. Deja, nėra galimybės išgerti vieną didelę tabletę, kaip kad vitamino C su gliukoze, ir ramu.
