Skaitytojo pasiūlyta tema
Sušilę orai vilioja daugiau laiko leisti gryname ore, tačiau kai kurie Bijūnų gatvės gyventojai negali net nosies į savo kiemą iškišti.
Priežastis – kaimynas, savo valdas ir šalia jų esantį valstybinės žemės lopinėlį pavertęs sąvartynu.
Kaupiko įkaitais tapę aplinkiniai jau ne vienerius metus mina Savivaldybės slenkstį prašydami gelbėti juos nuo ordomis lakstančių žiurkių, dvoko ir akis badančių vaizdų, tačiau nei prašymai, nei solidžios baudos apsileidėlio neveikia.
Kaupiko nelaisvėje
Kaip pasakojo apsileidusio kaimynystėje gyvenanti savo vardo nenorėjusi viešinti moteris, ne veltui sakoma, kad geras kaimynas – didžiausias turtas.
Su šeima iš daugiabučio į nuosavų namų kvartalą panevėžietė persikėlė, kad galėtų džiaugtis ramybe ir turėtų savo kiemelį, kuriame leistų vasaros vakarus. Tačiau prieš maždaug aštuonerius metus kaimynystėje pradėję dygti atliekų kalnai atėmė šį malonumą.
Tikėtina, kad kaimynas, mirus artimam žmogui, susirgo kaupimo liga. Ir netrukus iš skudurų, plastiko, metalo laužo, medžio atliekų, plytgalių, tuščių skardinių jo kuriamas „muziejus“ tapo tiksinčia bomba.
Kadangi atliekos jau nebetelpa kaimyno kieme, šis jomis dabar užvertęs ir valstybinį žemės lopinėlį.
O Bijūnų gatvės gyventojai baiminasi ne tik po sąvartyną lakstančių ir ligas platinančių graužikų, bet ir gaisro.
„Vienas žmogus, paversdamas savo kiemą sąvartynu, pavertė visą kvartalą savo įkaitais, – guodėsi „Sekundės“ pašnekovė. – Pastarąjį kartą dar metų pradžioje kreipiausi į Savivaldybę, bet rezultato jokio – specialistai atvyksta, patikrina ir išvažiuoja. Tam košmarui pabaigos nematyti.“
Anot jos, kaupikas Savivaldybės specialistus bando įtikinti, kad tvarkosi, tačiau tos pačios atliekos tik perkeliamos į kitas vietas. O problema iš esmės lieka neišspręsta.
„Esame priversti gyventi tarp smarvės ir žiurkių, prieš savo valią tapome kaupiko belaisviais. Nesuvokiama, kaip vieno žmogaus negali pažaboti šitiek atsakingų institucijų“, – viltį jau baigia prarasti panevėžietė.
Reikalinga kompleksinė pagalba
Vilma Bulovienė, miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, vaduojanti vedėją, pripažįsta: su Bijūnų gatvės apsileidėliu kovojama jau ne vienerius metus. Per tiek laiko į šią istoriją įsitraukė ne tik viešosios tvarkos specialistai, bet ir teismai, net antstoliai.
„Mūsų žiniomis, žmogus jau tvarkosi“, – teigė V. Bulovienė.
Deja, anot jos, tai ne vienintelis atvejis, kai gyventojai tampa savotiškais apsileidėlių įkaitais.
„Kiekvieną mėnesį gauname po 3–5, o kai kada ir daugiau pranešimų apie vadinamuosius kaupikus. Dalis tų pranešimų pasikartoja, bet vis atsiranda naujų židinių. Vien Rožyne yra keli tokie apsileidėliai“, – sako Savivaldybės atstovė.
V. Bulovienės aiškinimu, kai viešosios tvarkos specialistai gauna skundų, kad galbūt kaimynystėje gyvena kaupikas, iš kurio buto ar namų sklinda smarvė, ropoja nepageidaujami gyviai, pirmiausia bandoma kalbėtis. Kartu su viešosios tvarkos specialistais vyksta socialiniai darbuotojai, be to, ieškoma artimųjų – galbūt tam žmogui reikalinga pagalba.
„Atliekas kaupiantieji paprastai turi tam tikrų sutrikimų, tad reikalinga kompleksinė pagalba. Bet jeigu žmogus neprisileidžia, nelabai ką galima padaryti“, – pasak V. Bulovienės, būna ir taip, kad po įspėjimo asmuo šiek tiek apsitvarko, tačiau po kurio laiko atsisako bendrauti su bet kuo, kas jam bando padėti.
„Jie nesuvokia, kad taip gyventi negerai“, – konstatuoja specialistė.
Asmeninė nuosavybė neliečiama
Problema, anot V. Bulovienės, ir tai, kad kaupikams labai sunku atsisveikinti su savo „turtu“ – jeigu jau tempia į namus, vadinasi, tai vertingi daiktai, kurių lengva ranka išmesti negalima.
„Ta pati situacija ir Bijūnų gatvėje – žmogus geriau renkasi mokėti didžiules baudas, nei atsisveikinti su savo per kelerius metus prikauptu „turtu“, – paaiškina ji.
Specialistės žiniomis, pagalba šiam asmeniui buvo siūlyta ne kartą.
„Bet kai žmogui atrodo, kad tai itin vertingas turtas, su tomis atliekomis atsisveikinti labai sunku.
Gaila tokių žmonių kaimynų, visame pasaulyje su vadinamaisiais kaupikais sunku“, – pripažįsta Viešosios tvarkos skyriaus laikinoji vedėja, bet primena: žmogaus nuosavybę gina įstatymai.
„Viešosios tvarkos specialistai geriausiu atveju gali tik įpareigoti apsileidėlį atliekas pašalinti iš valstybinės žemės sklypo, kaip šiuo atveju yra Bijūnų gatvėje. Bet kai žmogus atliekas kaupia savo namų valdoje, be teismo leidimo negalima net patekti į jo nuosavybę ar tuo labiau imtis tvarkymo darbų: privačią valdą gina įstatymai, – dar sykį pabrėžia V. Bulovienė. – Nors yra buvę atvejų, kai patys tvarkėme tokių kaupikų namus, kelias iki to nebuvo greitas.“
Nepraranda vilties
Panevėžio miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Aušrys Valkūnas patikino, kad gyventojai jau nebeilgai turės taikstytis su kaimyno sąvartynu.
Jau anksčiau teismo sprendimu jam buvo paskirta nemaža bauda – po 10 eurų už dieną, iki kol jis viską iškuops.
Tiesa, net ir tokios griežtos finansinės sankcijos neveikė.
„Dalį baudų jis mokėjo, bet tai nemaža finansinė našta, o naudos iš jos jokios, – teigia A. Valkūnas. – Todėl nusprendėme ieškoti kito problemos sprendimo būdo – patys kreipėmės į teismą, kad leistų mums sutvarkyti šiukšlyną. Bet jeigu mes tvarkysime, kaštai bus gerokai didesni nei kad žmogus susitvarkytų savo jėgomis. Kadangi matome tam tikrą progresą, davėme jam laiko iki vasaros pabaigos susitvarkyti.“
A. Valkūno aiškinimu, jeigu įsipareigojimas susitvarkyti ir liks tik pažadu, tuomet Savivaldybė imsis žingsnių – pati organizuos tvarkymo darbus, o savininkui pateiks sąskaitą.
„Kiek žinau, gatvėje, kur buvo šiukšlynas valstybinėje žemėje, atliekos jau baigiamos surinkti, liko pavieniai rąstigaliai, medienos dalys. Žmogus bando savo jėgomis susitvarkyti. Tikimės, kad iki vasaros pabaigos tą padarys“, – dar nepraranda vilties.
Ne pirmas ir ne paskutinis
Jeigu visgi Savivaldybei teks organizuoti priverstinius sąvartyno kuopimo darbus, tai nebus vienintelis toks atvejis.
Prieš kelerius metus Savivaldybė buvo sutvarkiusi viename miesto miegamųjų mikrorajonų daugiabučio penktame aukšte buvusį butą, kurio savininkas ne tik į namus tempė įvairias atliekas, bet ir jomis užkimšo vamzdynus, tad fekalijas pildavo pro langus ir jomis aplaistydavo daugiabučio sienas.
„Dabar turime atvejį Ramygalos gatvėje – jau baigiami teisiniai dalykai, kad galėtume patys sutvarkyti šiukšlynu paverstą butą daugiabutyje, – pasakoja A. Valkūnas. – Pirmiausia siekiame žmogui suteikti pagalbą, kad jis pats pradėtų tvarkytis. Bet kai tai neduoda rezultatų, tenka inicijuoti teisminius procesus. Tą gali padaryti ir pati bendrija. Žinoma, šios procedūros užtrunka, reikia surinkti visą medžiagą ir kreiptis į teismą. Tačiau teismai labai palankiai žiūri į tokias situacijas, tad dažniausiai suteikia leidimą patekti į privačią nuosavybę ir ją sutvarkyti.“
