Vakar Panevėžio visuomenės sveikatos centro vadovų ir specialistų bei Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų surengtoje spaudos konferencijoje buvo konstatuota, kad Liūdynės kaime gyvenančio Romualdo Janausko šachtinio šulinio taršos priežastis – jokiu būdu ne už puskilometrio esantis miesto buitinių atliekų sąvartynas. Specialistai konstatavo, kad šulinį kažkas užteršė, galbūt – pats šeimininkas.
Užteršė koks nors blogiukas
Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Rimgaudas Markelis akcentavo, kad vandens kokybe turi rūpintis ne tik jo vadovaujama įstaiga ir aplinkosaugininkai. Maisto ir veterinarijos tarnybai, Savivaldybei, seniūnijai, Hidrogeologijos tarnybai, patiems gyventojams tai turi ne mažiau rūpėti. Anot jo, tyrimai rodo, kad maždaug 50 proc. iš patikrintų šachtinių šulinių yra užteršti. Tai pirmiausia yra dėl to, kad jais nesirūpina ir tinkamai jų neprižiūri patys savininkai.
R.Markelio teigimu, apie Liūdynėje viename šachtiniame šulinyje paraudusį vandenį buvo nemažai kalbėta ir rašyta. Anot jo, remiantis ilgalaike praktika buvo įtarta, kad šulinys yra specialiai užterštas. Tai konstatuojama kaip teisminis įvykis ir jo tyrimu turi rūpintis policijos pareigūnai. Centro direktorius sakė, kad iš pat pradžių buvo manyta, jog šulinį užteršė koks nors blogiukas. R.Markelis atsiminė, kad per trijų dešimčių metų jo darbo praktiką yra buvę, jog į šulinį įmetama katė ar šuo, įpilama pieno, druskos ar cukraus. Pasak jo, buvo atvejis, kai prie šulinio augo slyvos. Jos nukrito, o palijus vanduo šulinyje virto kompotu.
Kaimyno šulinys švarus
R.Markelis sakė, kad yra tūkstančiai cheminių medžiagų ir Visuomenės sveikatos centras ar Aplinkos apsaugos departamento laboratorija neturi galimybių nustatyti, kokiomis konkrečiai medžiagomis užterštas vanduo. Tuo turėtų rūpintis teisės ekspertai, tačiau tai – ilgas ir daug laiko užtrunkantis procesas, reikalinga brangi įranga. Centro direktorius akcentavo, kad net geriausi užsienio specialistai kol kas negali nustatyti, kuo ir kaip buvo nuodijamas Ukrainos kandidatas į prezidentus. R.Markelio teigimu, nors tyrimą turėjo atlikti policija, Nacionalinėje visuomenės sveikatos tyrimų laboratorijoje nustatyta, kad šulinio vanduo mikrobiologiškai užterštas ir netinkamas naudoti. Be to, nustatyta, kad leistinas normas viršija nitritai, nitratai, fosfatai. Iš R.Janausko kaimyno šulinio, kuris yra kur kas labiau apleistas, paimtuose vandens mėginiuose padidėjusios taršos nenustatyta.
Sąvartynas niekuo dėtas
“Liūdynės bendruomenė kėlė versiją, galbūt šulinį užteršė iš buitinių atliekų sąvartyno atitekėję teršalai, – sakė R.Markelis, – tačiau tai mažai tikėtina, nes daugiau nė vienas šulinys neužterštas. Be to, tarp gyvenvietės ir sąvartyno yra kontroliniai šulinėliai ir tiriant iš jų paimtus mėginius padidėjusios taršos nė karto nebuvo nustatyta”. Centro direktorius sakė, kad šulinyje rasta šiek tiek geležies, tačiau tai gali būti dėl nuskendusio kibiro. Vandenyje aptikta ir švino, tačiau tuo nevertėtų stebėtis, nes šulinio dangtis ką tik nudažytas švino suriku. R.Markelis pridūrė, kad šeimininko aiškinimai, jog į aptvertos sodybos teritoriją nieko neįleidžia palaidas piktas šuo, tėra žodžiai: kas važiavo paimti mėginių, nors nebuvo šeimininkų, visi be vargo pateko į teritoriją.
Apskrities vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas nurodė, kad Liūdynėje ir sąvartyno vietoje iki 18-20 metrų gylio yra molis, todėl net negalima kalbėti, kad per jį prasiskverbtų tarša.
Nuodijimo faktus tiria policija
R.Markelis teigė, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centro ūkio išlaidoms valstybė skyrė tik 9,6 tūkst. Lt, todėl jis negali atlikti nemokamų vandens tyrimų. Be to, pasitaikė atvejų, kai gyventojai piktnaudžiauja: nustačius, kad vieno Pasvalio gyventojo šulinys užterštas, žmogus pradėjo terorizuoti seniūniją, kad jį išvalytų. R.Markelis konstatavo: gyventojai, įtarę, kad į jų šulinį kas nors įpylė teršalų, turėtų kreiptis į policiją, parašyti pareiškimą, kad būtų atliktas tyrimas. “Jei skundžiasi dėl nuodijimo, tai turi tirti policija, – sakė centro direktorius. – Liūdyniečiai amžinai kariauja su sąvartynu ir galbūt norėta šį įvykį susieti”.
Panevėžio rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Gailiušis sakė nuvykęs į Liūdynę ir pasiteiravęs, kur rasti užterštą šulinį, žmonės spėjo, kad tai atsitiko R.Janausko sodyboje, nes jis nesutaria su kaimynu. A.Gailiušis patvirtino, kad užterštumui sąvartynas jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti.
Šuliniais turi rūpintis jų savininkai
Visuomenės sveikatos centro gydytojas, apskrities vyriausiasis higienos ekspertas Eugenijus Vilčinskas sakė: kiek tirta šulinių, nustatyta, jog pusė iš jų užteršti nitratais, nitritais, fosfatais, mikrobiologiškai ir tai dažniausiai atsitinka dėl pačių savininkų ūkinės veiklos. Anot jo, nesilaikant sanitarinių atstumų prie šulinio pernelyg arti būna paplavų duobės, mėšlidės, tvartai, daržai, šiltnamiai. E.Vilčinskas akcentavo, kad šachtinius šulinius rekomenduojama valyti kasmet, tačiau gyventojai to neskuba daryti. Anot jo, ikikarinėje Lietuvoje už gerą šulinių priežiūrą buvo net skiriamos premijos. E.Vilčinskas juokavo, kad net ištyrus visų šulinių vandens kokybę jis nuo to nepagerės, jei gyventojai nesirūpins jų priežiūra.
E.Vilčinskas sakė, kad Visuomenės sveikatos centras tik pagal gydytojų nurodymus nemokamai tiria kūdikio besilaukiančių šeimų šulinio vandenį. Mikrobiologinis vandens užterštumo tyrimas kainuoja apie 30 Lt, nitritų, nitratų, sulfatų ir kt. medžiagų – apie 25 Lt. Už išsamų vandens tyrimą tektų mokėti daugiau kaip 100 Lt. Šiaulių viešbutyje nustatytos ligeneliozės tyrimai kainuoja 83 Lt.
Nėra kam teikti informacijos
Konferencijos pabaigoje R.Markelis prisipažino, kad apie pirmadienį Panevėžyje gerokai ore padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją sužinojęs tik iš spaudos, nes niekas apie tai Visuomenės sveikatos centro neinformavo. Jis teigė, kad gamtos nepaveiksi, smogą gali išsklaidyti tik vėjas, tačiau galima imtis apsaugos priemonių.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai akcentavo, kad informaciją apie oro užterštumą įvairiose šalies vietose galima rasti Aplinkos ministerijos interneto puslapyje. Kaip informuoti miesto visuomenę apie padidėjusį užterštumą, aplinkosaugininkai sakė neišmanantys. Jų nuomone, tokia informacija galėtų būti transliuojama Savanorių a. ir J.Basanavičiaus g. sankirtoje esančiame ekrane, tačiau nei pati Savivaldybė, nei įvairiais projektais užsiėmęs Ekologijos skyrius iniciatyvos neparodė. Todėl gyventojai apie padidėjusį užterštumą sužinojo tik teršalams išsisklaidžius.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
