Pirmadienį vakare Liūdynės kultūros centre apie tris
valandas vykęs apskrities, miesto, rajono, įvairių žinybų vadovų susitikimas su
keliomis dešimtimis Liūdynės aktyvistų bei aplinkinių gyvenviečių atstovais dar kartą parodė, kad vieną pergalę pasiekę ir privertę valdžią derėtis liūdyniečiai daugiau į jokius kompromisus leistis neketina.
Jie, nepaisydami jokių aiškinimų ir siūlomų investicijų gyvenvietei, tvirtina neleisiantys, kad dar kelerius metus būtų eksploatuojamas buitinių atliekų sąvartynas, ir yra įsitikinę: jam uždaryti kas nors pinigų vis vien skirs.
Taikosi į Nevėžninkus
Pirmadienį į Liūdynę suvažiavo tiek valdininkų, kiek ši gyvenvietė dar nėra mačiusi. Tai dar labiau paglostė liūdyniečių savimeilę ir šie nusprendė nesutikti, kad Pakalnių kaime kelerius metus veiktų Panevėžio regiono buitinių atliekų sąvartynas. Nemažai kritikos valdžios vyrams ir moterims išsakęs skandalingasis velžietis Rimantas Velička teigė matantis naują kovos objektą: Nevėžninkų kaime esančius miesto nuotėkų valymo įrengimus, nuo kurių sklinda nė kiek ne mažesnis dvokas. Nuo jo kenčia Lakštingalos, Degionys, Berniūnai, Berčiūnai, o apvalytos nuotėkos išleidžiamos į Nevėžį ir teka pro Naujamiestį, Krekenavą.
Būtina išspręsti dilemą
Susitikimą pradėjęs Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys ragino gyventojus būti pakantesnius ir kol kalba vienas, kitiems klausyti. Anot jo, svarbiausia išsiaiškinti, kas būtų, jei dar kurį laiką sąvartynas veiktų, ir kas būtų, jei jį būtų nuspręsta uždaryti.
Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė sakė, kad miesto Taryboje balsuojant už regiono atliekų tvarkymo projektą susilaikiusi, nes nebuvo pakankamai informacijos. Ji teigė suprantanti gyventojų lūkesčius, nes pati gyvenanti netoli cukraus fabriko atliekų duobių, o nuo jų dvokia dažniau nei nuo sąvartyno Liūdynėje. Viršininkė patvirtino, kad pernai rengtam atliekų tvarkymo projektui iki tobulumo trūko labai daug. Be to, nebuvo paaiškinta, kad regiono buitinių atliekų tvarkymo centro kūrimas Pakalnių kaime tėra tarpinis variantas.
Įrengtų atliekų rūšiavimo liniją
G.Umbrasienė akcentavo, jog pernai rengtas projektas vienintelis Lietuvoje bus papildytas, kad numatoma įrengti atliekų rūšiavimo liniją, kuriai iš Europos Sąjungos būtų gauta ne mažiau kaip milijonas eurų. Sumontavus tokią liniją į sąvartyno kaupą pilamų atliekų sumažėtų 70-80 proc. Pasak viršininkės, toks atliekų rūšiavimas būtų tarpinis variantas tarp dabartinės tvarkos iki visiško terminio jų apdorojimo. Tiesa, terminio apdorojimo technologijų yra įvairių ir iki 2010 metų Aplinkos ministerija turėtų nuspręsti, kokią iš jų pasirinkti.
G.Umbrasienė sakė, kad sąvartynai yra žemės žaizdos ir būtina pereiti prie kitų atliekų utilizavimo būdų, nes per mėnesį žmogus “pagamina” tiek atliekų, kiek pats sveria. Anot jos, dar su dviem apskritimis kalbėta dėl atliekų perdirbimo gamyklos statybos – ji būtų statoma ne tik ne Pakalnių kaime, bet ir ne Panevėžio rajone.
Iki 2013-ųjų sąvartynų nebeliks
Pasak G.Umbrasienės, svarstant atliekų tvarkymo centro steigimo projektą daugiau dėmesio turėjo būti skiriama socialiniams klausimams. Viršininkės teigimu, nuo Pakalnių kaimo iki Liūdynės yra išlaikomi saugūs atstumai, tačiau ši gyvenvietė yra arčiausiai sąvartyno ir gyventojai patiria materialinę ir moralinę žalą, jaučia psichologinį poveikį. Tiesa, apskrities viršininkė sakė atlikusi nekilnojamojo turto vertės tyrimus ir įsitikinusi, kad tas turtas Liūdynėje nė kiek ne pigesnis nei kitose priemiesčio gyvenvietėse. Beje, nekilnojamojo turto vertę dar galima padidinti investicijomis. G.Umbrasienė aiškino gyventojams, kad 2010-2013 metais Lietuvai perėjus prie terminio atliekų apdorojimo sąvartyno nebeliktų, o investicijos liktų.
Įsteigtų rėmimo fondą
G.Umbrasienė sakė, kad neseniai vykusiame regiono plėtros tarybos posėdyje visos šešios apskrities savivaldybės nusprendė įsteigti fondą, į kurį 2006-2007 m. kiekviena pervestų po 100 tūkst. Lt ir šiais pinigais galėtų disponuoti Liūdynės bendruomenė. Nuo 2008 metų fondą numatoma formuoti per atliekų tvarkymo tarifą – į jį patektų po litą nuo kiekvienos į sąvartyną atvežamos atliekų tonos. Be to, įgyvendinant atliekų tvarkymo centro steigimo projektą iš jam finansuoti skirtų lėšų atsirastų atliekų rūšiavimo linija, prie kurios būtų įdarbinta per 30 žmonių, būtų sutvarkytas Liūdynės parkas, kelias Velžys-Liūdynė-Miežiškiai, arčiausiai sąvartyno esančiose sodybose būtų pakeisti langai. Viršininkei paminėjus, jog rajono Savivaldybėje nagrinėjama galimybė, kad Liūdynėje nuolat budėtų policijos pareigūnai, pasigirdo replika: “Vietoj gryno oro – po policininką”.
Kitos išeities nėra
G.Umbrasienė vylėsi, kad emocijos neužgoš sveiko proto. Anot jos, sąvartyną uždaryti galima tik įsteigus regioninį atliekų tvarkymo centrą. Viršininkė sakė: Europos Sąjunga skiria pinigų, kad Lietuvoje būtų užtikrinta tobula atliekų utilizavimo tvarka, ir kitos išeities nėra, kaip tik įkurti atliekų tvarkymo centrą. G.Umbrasienė akcentavo, kad sąvartyno Pakalnių kaime ateitis aiški, o apie cukraus fabriko atliekų duobių sutvarkymą net nekalbama. Ji pripažino, kad ateityje vis labiau bus keliamos ir dėl miesto nuotėkų valymo įrengimų atsirandančios problemos.
“Labai karšta pasidarė, kai reikia teikti paraišką,- teigė viena liūdynietė.- Iki šiol niekam nerūpėjo atvykti į Liūdynę ir susitikti su bendruomene. Tada nebūtų reikėję išmesti 200 tūkstančių eurų – tie pinigai išleisti rengti galimybių studiją. Kodėl tik dabar su mumis kalbamasi? Mes galime ir Kupiškiui pasiūlyti tokius pat fondus”.
Kupiškiui mažai rūpi
Kupiškio meras Leonas Apšega sakė, kad Kupiškio interesai dėl regiono atliekų centro steigimo labai maži, nes šioje savivaldybėje susidaro vos 2-3 proc. apskrities atliekų. Jis teigė ne kartą susitikęs su projektą rengusiais anglais ir šie teigdavo, kad jis suderintas su Liūdynės gyventojais, tačiau, pasirodo, buvo kitaip. L.Apšega sakė suprantantis, kad gyventojų ambicijos užgautos, bet pabrėžė: kitur sąvartyno neišeis pastatyti, nes 90 proc. taršos susidaro mieste ir jį steigti toliau nuo miesto būtų neekonomiška. Tada atliekų išvežimas brangtų kelis ar net keliolika kartų.
“Jei neleisite, sąvartyno ir nebus, tačiau turėsite problemą,- sakė L.Apšega.- Kupiškis nuo to nenukentės, nes mes atliekas galime vežti ir į Uteną, tačiau turime visų pirma rūpintis apskrities interesais. Jei nepritarsite centro steigimui, po kelerių metų kalsite miesto valdžią prie kryžiaus, kad uždarytų sąvartyną, tačiau ji neturės pinigų ir nieko negalės padaryti”.
Rajono meras Povilas Žagunis sakė suprantantis gyventojus, nes gyvena toje pačioje zonoje, Staniūnuose, tačiau teigė, kad viskas turi būti daroma civilizuotai, paisant ne vien savo, bet ir kitų poreikių.
Norėjo patys išsikalbėti
Nelabai gyventojai kreipė dėmesį į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto, apskrities gydytojos Raimondos Ulianskienės, kitų specialistų aiškinimus. Nuolat pasigirsdavo replikos: “Nebepūskit miglos”, “Patys padarėte sąvartyną, patys jį ir uždarysite”, “Trisdešimt metų kentėjome, daugiau nebekentėsime”. Liūdyniečiai reiškė pretenzijas, kad iki šiol neapželdintos buvusios AB “Sema” atliekų duobės, sąvartynas eksploatuojamas netinkamai, į jį vežamos netgi paukštyno atliekos, šakos, miesto valdžia nustatė mokesčius už atliekų pridavimą į sąvartyną rajono gyventojams, vežant šiukšles teršiamos pakelės.
Tiesa, baigiantis susitikimui atrodė, kad kai kurie liūdyniečiai linkę eiti į kompromisą, todėl apskrities valdžia ketina rengti dar vieną. Beje, verta pažymėti, kad Liūdynėje gyvena 740 gyventojų, o susitikimuose dalyvauja ir sąvartyną su baubu tapatina tik apie tris dešimtis…
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Šį kartą susitikime dalyvavo ne tik prieš sąvartyną nusiteikę liūdyniečiai, bet ir aplinkinių gyvenviečių atstovai.
