Lietuvoje pastebimai daugėja eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet iki spalio avarijų padaugėjo 4,6, sužeistųjų – 8,3, o žuvusiųjų – 4,5 procento.
Lietuvoje saugiausios savaitės dienos eismo dalyviams yra sekmadienis ir pirmadienis, nesaugiausia – penktadieniais ir ketvirtadieniais, o mažiausiai eismo nelaimių įvyksta sutemus.
Tiesa, tai neturėtų nuraminti, nes statistika gąsdinanti – palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje padaugėjo ir eismo nelaimių, ir jose sužeistų, ir žuvusių žmonių.
Avaringumas dar labiau išaugo
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pateikta statistika rodo, kad eismo nelaimių skaičius auga nebe pirmus metus.
Per pastaruosius penkerius metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės.
Tiesa, tais metais buvo rekordiškai daug žuvusiųjų – 104.
Šiemet beveik visi rodikliai prastesni – iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių. Tiesa, avarijose žuvo mažiau – 93.
Tarp nukentėjusiųjų eismo nelaimėse daugiausia buvo pensinio amžiaus žmonių – 26 žuvusieji ir 425 sužeistieji buvo iš 65 metų ir vyresnių asmenų grupės.
Antra pagal dažnumą – 25–34 metų amžiaus grupė: avarijose žuvo 15, sužeisti 388 žmonės.
Daugiausia nelaimių – dieną
TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausios savaitės dienos – sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Daugiausia nelaimių įvyksta penktadieniais (373) ir ketvirtadieniais (342).
Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu.
Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. visų nelaimių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius – atitinkamai 14 ir 24 proc.
Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Pernai tendencijos buvo panašios – atitinkamai 39, 18 ir 17 proc.
Dėl girtų vairuotojų kaltės šiemet įvyko 97 eismo nelaimės (pernai – 132), per jas sužeisti 124 (161), žuvo 9 (7) žmonės.
Priežastys išlieka tos pačios
Nesikeičia ir mirtimi pasibaigusių avarijų priežastys.
Daugiausia jų įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar greičio viršijimo (34 proc.), lenkimo taisyklių pažeidimo ar įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą (19), pirmenybės taisyklių nesilaikymo (14).
Eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės, pagrindinės priežastys ir jų dažnumas skiriasi.
Dažniausiai tokios avarijos šiemet įvyko dėl pareigų pėstiesiems nevykdymo (26 proc.), pirmenybės taisyklių nesilaikymo (19), saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo (17) ir saugaus atstumo nesilaikymo (16).
