Savaitgalį per miestą praūžė tradicinė, kasmet būrį žodžio meno mylėtojų sutraukianti, šeštoji “Panevėžio literatūrinė žiema”. Nors ir kaip buvo tikėtasi, šį kartą organizatorių užmačioms panevėžiečiams pristatyti didelį būrį literatūros žvaigždžių nebuvo lemta išsipildyti.
Kas sutrukdė didiesiems plunksnos meistrams pagerbti Panevėžio literatūrinę žiemą, belieka spėlioti – sostinėje siaučiantis gripas, nuovargis po ką tik Vilniuje praūžusios knygų mugės, toks, atrodo, su sielos akimis į pasaulį žvelgiančiais menininkais nesuderinamas dalykas, kaip dėl mažo renginio piniginio fondo organizatorių nepasiūlyti honorarai.
Sudaryta taikos sutartis
Siautulingas poezijos ir muzikos šėlsmas šiais metais prasidėjo Vilniaus ir Panevėžio literatų susitaikymu – iškilmingu didžiulėje butaforinėje knygoje nebutaforinės bendradarbiavimo notos pasirašymu ant Nevėžio žaliojo tilto. Pasak renginio sielos poetės Elvyros Pažemeckaitės, sostinės literatų vardu Juozas Žitkauskas pasižadėjo, jog į Panevėžio literatūrinę žiemą kitais metais atvyks didesnis būrys rašytojų ir poetų. “Susitaikėme su nušvilpusiais mūsų renginį”, – šmaikštavo poezijos šventės organizatorė.
Panevėžiečiai pirmą kartą literatūrinę žiemą surengė 1997-aisiais per Tris karalius. Po kelerių metų – 2001-ųjų gruodį – Vilnius realizavo šią idėją. J.Žitkauskas ir E.Pažemeckaitė parašais įsipareigojo “kūrybiškai bendradarbiauti, nepamiršti bohemiškų įpročių proto ribose”.
Neatlaikė konkurencijos
Nors į Panevėžio literatūrinę žiemą buvo kviestas gausus būrys literatūros žvaigždžių – Jurga Ivanauskaitė, Onė Baliukonytė, Jonas Strielkūnas, Vladas Braziūnas, savo knygą “Kitas pasaulis” turėjęs pristatyti Rolandas Rastauskas, tačiau atėjusieji į renginį šių įžymybių taip ir neišvydo.
“Jaučiuosi labai blogai, tarsi būčiau sudeginusi šventovę”, – pasibaigus dviejų dienų poezijos šventei kalbėjo jos siela E.Pažemeckaitė. Poetė neslėpė išgyvenanti dėl renginio nesklandumų, kurių didžiausias – kviestų žvaigždžių neatvykimas. Organizatorės nuomone, galbūt svarbiausia priežastis, sutrukdžiusi literatūros garsenybėms atvykti į Panevėžį – vos prieš kelias dienas pasibaigusi Vilniaus knygų mugė. “Aš esu mažytė skrybėlių pardavėja, atsistojusi šalia didžiulės literatūrinės “Maximos”. Neįsivaizduoju, kur įkišti “Literatūrinę žiemą”, kad atsiplėščiau nuo gigantiško konkurento”, – neslėpė nuoskaudos poetė.
Ne vienas knygų mugėje kelias dienas prekiavęs rašytojas, poetas neatsilaikė prieš Vilniuje siaučiančią gripo epidemiją – ji į patalą paguldė J.Ivanauskaitę, V.Braziūną. Pasak E.Pažemeckaitės, Nacionalinės premijos premicijų iškankinta jos laureatė sunkia liga serganti Onė Baliukonytė nebeturėjo jėgų vykti į Panevėžį, J.Strielkūnas iki šiol negalįs atsigauti nuo sukrėtimo po E.Mezginaitės mirties.
Tačiau, E.Pažemeckaitės manymu, vargu ar atsisakiusioms kelionės į Panevėžį literatūrinėms žvaigždėms sukliudė tik ligos ar nuovargis. “Poetai labai nori individualizuoti renginį – jie nenori būti grupėje. Kita vertus, įžymybės turi gauti honorarus. Dievinu gabų jaunimą, bet tokiame renginyje turi būti ir nepaprastai aukšto teksto dominantės. Galbūt ateityje vieną Literatūrinės žiemos dieną reikėtų skirti klasikai, kitą – jaunimui dūkti”, – svarstė poetė. Vis dėlto vargu ar apskritis bei miesto Savivaldybė respublikinio masto poezijos šventei Panevėžyje skirtų pakankamą finansavimą.
“Turiu ieškoti respublikinių, tarptautinių fondų paramos, kitaip skęsiu kaip laivas į dugną. Vilniečiai jau dabar yra suplanavę Literatūrinę sostinės žiemą 2007-iesiems, o aš renginį organizuoju per tris mėnesius”, – kalbėjo E.Pažemeckaitė. Organizatorei savo paramą rengiant Literatūrinę žiemą Panevėžyje pažadėjo ir poetė kaunietė Dovilė Zelčiūtė. Be jos mūsų mieste siautusios literatūrinės šventės neaplenkė Keri Šan Kys iš Brazilijos, A.Šimkus, R.Andriejaitis, S.Paliulytė bei kiti sostinės literatai.
Žodis, muzika ir fotografija
Panevėžiečius savo apsilankymu pagerbė jaunieji Vilniaus poetai. Kartu su jais visą penktadienį iki paryčių jaunieji mūsų miesto literatai ir skaitovai, apskrities rašytojai ir poetai skaitė eiles, dalijosi išgyvenimais ir šėlo skambant gyvai panevėžiečių Lino Labučio, Igorio Švedko ir Rimanto Bagdono muzikai.
Menininkų tekstai skambėjo ne tik Bendruomenių rūmuose, bet ir po šimtamečio J.Masiulio knygyno skliautais. Į žodžio ir muzikos šventę įsiliejo ir fotografija – rūmų vitražų fojė atidaryta fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus portretų paroda “Lietuvos veidai”. “Mane žavi Algimanto sugebėjimas iš tamsos išlupti pozityvą, o iš šviesos – negatyvą. Nors A.Aleksandravičiaus išvaizda neatrodo dramatiška, netikėkite niekada išore – jo vidus, atsiskleidžiantis per fotografijas, rodo didelį dramatizmą”, – išsakė nuostabą paroda Dovilė Zelčiūtė. Poetė neslėpė susižavėjimo fotomenininko sugebėjimu intuityviai pagauti žmogui būdingiausias akimirkas bei atpalaiduoti jį taip, kad atsivertų iki sielos gelmių. “Tačiau juntama, kad fotografuojamas žmogus labai mylimas”, – pažymėjo Panevėžio literatūrinės žiemos laureatė. Poetė fotomenininkui ir susirinkusiesiems linkėjo patamsiuose surasti šviesos, o kai per daug ji apakins, rasti prieblandą, nes kitą kartą kampai joje neatrodo tokie aštrūs.
Nustebino jaunųjų poezijos potvynis
Literatūros žvaigždyno neatvykimas gerokai pakoregavo šiųmetę Panevėžio literatūrinę žiemą. Po siautulingos ir skambios, subtilių žodžių ir muzikos kupinos nakties šeštadienį pradėjo jaunieji miesto ir apskrities poetai. E.Pažemeckaitė neslėpė buvusi maloniai nustebinta ypač didelio kuriančių moksleivių aktyvumo. “Supratau, ką reiškia noras būti išgirstam – mačiau ašaras savo eilės skaityti nesulaukiančių mergaičių akyse. Atrodo, neleisti perskaityti būtų tikra tragedija”, – kalbėjo organizatorė. Poetę sužavėjo ne tik jaunųjų literatų entuziazmas, bet ir ypatingas pasiruošimas. “Jų poezija atitiko visus tikro poeto kanonus”, – pabrėžė E.Pažemeckaitė.
Renginio projekto partnerio Panevėžio iniciatyvaus jaunimo instituto, įsteigusio tris literatūrines premijas jauniesiems kūrėjams, direktorės Jurgitos Žiaunytės teigimu, matant tokį jaunimo entuziazmą ir kūrybingumą ateityje belieka didinti prizinį fondą. “Džiaugiuosi, kad tai, ką pradėjome pernai, įgauna vis didesnį pagreitį. Jums, jaunime, belieka palinkėti sėkmės ir brandumo”, – sveikino jaunuosius kūrėjus instituto steigėjas bei labdaros ir paramos fondo įkūrėjas Eimutis Žvybas. Moksleivių kūrybą vertino Pedagogų švietimo centro atstovė Rima Šarkanienė, J.Miltinio vidurinės mokyklos pedagogė Virginija Milaševičienė bei J.Balčikonio gimnazijos mokytoja Danutė Ašarienė. Šiais metais 1-oji literatūrinė Panevėžio iniciatyvaus jaunimo instituto premija atiteko J.Balčikonio gimnazijos moksleivei Simonai Kairytei, 2-ąja apdovanota Giedrė Morkūnaitė iš V.Žemkalnio gimnazijos, 3-ioji įteikta “Žemynos” vidurinės mokyklos moksleiviui Tomui Petruliui. Pedagogų švietimo centro atminimo dovanėlėmis paskatinti dar dešimt geriausių janųjų literatų.
Dėl jaunųjų poezijos potvynio teko paaukoti planuotą parodyti režisierės Agnės Marcinkevičiūtės atvežtą Vytauto V.Landsbergio filmą “Verdenė” apie rašytoją Nijolę Miliauskaitę. Susirinkusiesiems tebuvo pademonstruotas A.Marcinkevičiūtės filmas “Beveik laimingas” apie rašytoją ir poetą Jurgį Kunčiną. “Nors jis datuojamas praeitais metais, tačiau, galiu sakyti, užbaigtas tik šįmet, todėl ir aš pati jį žiūriu dar naujai. Šis filmas visų pirma skirtas mokykloms ir mokytojams, bet, tikiuosi, patiks ir platesnei auditorijai”, – “Beveik laimingą” pristatė režisierė.
Premijos – į Kauną ir Kupiškį
Šiais metais didžiausia Literatūrinę žiemą lydinti jau 5-us metus miesto Savivaldybės įsteigta J.Lindės-Dobilo literatūrinė premija įteikta poetei Dovilei Zelčiūtei. “Tuojau nugriūsiu iš jaudulio. Prašau Panevėžio apsaugos padėti man grįžti į Kauną”, – atsiimdama šmaikštavo kaunietė. Poetės eilės ir nepaprasta jos skaitymo intonacija ne vieną sėdėjusį salėje sujaudino iki ašarų. “Kai kas nors atsitinka, skubame išsipasakoti, kad pasidarytų lengviau. Kūryba taip pat yra įvardijimas baimės, glūdinčios kūrėjuje”, – kalbėjo D.Zelčiūtė. Į antrąją Literatūrinės žiemos dieną atvykusios poetės nuomone, tai, kad neatvyko lauktasis literatų žvaigždynas, nėra didelė netektis: šventėje išvengta narciziškumo, dirbtinumo ir falšo. “Joje tik nuoširdus tikrumas, ką Kaune patirti jau sunku”, – pažymėjo renginio viešnia.
Šįmet apskrities viršininko administracijos įsteigta pirmosios moters poetės, rašiusios lietuvių kalba, kupiškietės Uršulės Tamošiūnaitės premija apdovanota taip pat Kupiškio krašto poetė Vida Kaulakienė. “Nepaprastas džiaugsmas, kad šį kartą Literatūrinė žiema nuskambėjo tokia gražia aukštaitiška gaida”, – įteikdama premiją kalbėjo apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Avys poezija nesidomėjo
Dainuojant miesto bei apskrities moksleiviams bei garsiems Panevėžio atlikėjams apdovanojimų ceremonija užsitęsė tiek, jog literatams nebeliko laiko palikti autografus ant Panevėžio sniego – kol nesutemo, reikėjo skubėti į eksperimentinį avių ūkį Šeduvoje. Tačiau tokiu originaliu Literatūrinės žiemos paįvairinimu jo idėjos autorė E.Pažemeckaitė neliko patenkinta. “Esu beprotiškai naivi moteris – nepataisomai naivi iki kaulų smegenų. Pasirodo, avys, kaip ir žmonės, nori individualaus santykio”, – eksperimentu jautėsi nusivylusi poetė.
Gausų literatų būrį, dėl specialios aprangos panašų į ufonautus, 300 avių pasitiko beprotišku bliovimu. Besistengdama įsiteikti poetų išsigandusiems gyvulėliams E.Pažemeckaitė iš juos anksto vaišino morkų karūnomis, skirtomis muzikaliausiai ir literatūriškiausiai avims. Apdovanojimo sulaukė ir morkų vainiku buvo papuošta tik fotogeniškiausia avis. Vis dėlto smuiko garsai, lietuvių liaudies dainos, o gal ir morkos aveles nuramino tiek, kad poetų meną jos pasistengė suprasti retkarčiais vietoje aplodismentų sumekendamos. “Poezijos skaitymas avims man buvo paskutinis taškas. Supratau, kad šiems gyvulėliams, kaip ir žmonėms, nepatinka grupiniai dalykai: kai po tvartą vaikščiojau tik su ūkio direktoriumi, su avelėmis buvo lengva bendrauti, bet kai sugriuvome būriu – ryšio, kurio buvo laukta, nebeliko”, – atvirai kalbėjo E.Pažemeckaitė.
Poetė paneigė įtarimus, jog galbūt kai kurios literatūros žvagždės į Panevėžio literatūrinę žiemą neatvyko įsižeidusios dėl baigiamosios renginio dalies avių tvarte. Anot jos, D.Zelčiūtė, kaip ir kiti šventės dalyviai, į tokį šventės akcentą žiūrėjo palankiai. “D.Zelčiūtė man pasakė: mes, kūrėjai, esame pakankamai neįvertinti, nepripažinti ir atvykimas pas avis visiškai nežeidžia. Mes, kaip ir gyvulėliai, esame mažiausiųjų lygyje. Be to, prievartos važiuoti nebuvo – kiekvienas galėjo pasirinkti, skaityti savo kūrybą avims ar ne”, – pabrėžė E.Pažemeckaitė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
