Lininis Rūtos angelas

Juozo Miltinio dramos teatre pagerbta prieš trejus metus anapilin iškeliavusi legendinė Lietuvos kino ir teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. Rašytojas ir žurnalistas Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis ir Auksinio scenos kryžiaus laureatė aktorė Asta Preidytė pristatė knygą „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora“.

S. Sabaliauskas-Geladuonis ir A. Preidytė dalijosi prisiminimais apie Lietuvos scenos karalienę  Rūtą Staliliūnaitę. U. Mikaliūno nuotr.

S. Sabaliauskas-Geladuonis ir A. Preidytė dalijosi prisiminimais apie Lietuvos scenos karalienę Rūtą Staliliūnaitę. U. Mikaliūno nuotr.

 

Miestelio siela

„Rengdamas šią prisiminimų knygą radau dvi grupes žmonių. Vieni nekentė Rūtos, kiti ją labai mylėjo. Tie, kurie mylėjo, aktorę matė atliekančią daugybę vaidmenų. Jie matė ją skaitančią, einančią Laisvės alėja, gerą šeimininkę, atviraširdę. Ji buvo Pašušvių miestelio siela. Rūpinosi benamiais kačiukais ir šuniukais, juos prižiūrėjo. Labai mylėjo vaikus. Tam, kad pagyvintų miestelį, sodindavo alyvų krūmus. Be to, tvarkė kapelius“, – kalbėjo S. Sabaliauskas-Geladuonis.

Idėja parašyti prisiminimų dienoraštį apie R. Staliliūnaitę žurnalistui kilo tada, kai jau buvo išleista panašaus pobūdžio knyga apie aktorių Praną Piauloką. R. Staliliūnaitė jį labai mylėjo, vadino savo broliu.

„Kai Rūta pasitraukė iš gyvenimo, supratau, kad jei yra prisiminimai apie brolį, tai turi būti knyga apie sesę“, – sakė rašytojas.

 

Atsisveikino ir gandrai

Rinkinyje sudėta daugiau nei 50 aktorę pažinojusių klasės draugų, kolegų, bendražygių, kurso draugų, režisierių, dailininkų, rašytojų, poetų, Pašušvio miestelio, kuriame R. Staliliūnaitė augo, gyventojų, jos draugų ir artimųjų pasakojimų. Yra daugybė aktorės nuotraukų ir kompaktinė plokštelė – įrašyta R. Staliliūnaitės skaitoma poezija.

Jautrios sielos aktorė atsiskleisdavo tik artimiausiems žmonėms. Todėl šie atsiminimai – tai galimybė giliau pažvelgti į talentingo žmogaus gyvenimą.

Artimieji scenos karalienę prisimena kaip dvasios aristokratę. Nors aktorė stangėsi kurti trapios, lengvai pažeidžiamos moters įvaizdį, draugai ją atsimena kaip racionalią, labai tvirtą, niekuomet nedejuojančią, nesiguodžiančią, nesižeminančią, orią asmenybę. Teatre aktorei labiausiai rūpėjo kūrybos ir etikos dalykai. Ji stengėsi su visais gyventi taikiai.

R. Staliliūnaitė nelepino savęs rafinuotais ir prabangiais malonumais. Atostogas kurortuose ji iškeisdavo į gimtąjį Pašušvių kaimą, kuris jai teikė jėgų.

„Rūta visuomet švytėjo, prie jos nelipo apkalbų purvas. Kai amžinojo poilsio vietoje buvo iškelta jos urna, pradėjo kalenti gandrai. Žmonės ėmė verkė ir sakė, kad net gandrai su Rūta atsisveikina“, – prisiminė knygos autorius.

 

Lininiu angelu netapo

Knygoje apie R. Staliliūnaitę mintimis dalijasi rašytojai Donaldas Kajokas, Sara Poisson, Grigorijus Kanovičius, režisieriai Eimuntas Nekrošius, Jonas Jurašas, Rimas Tuminas, Gytis Padegimas, aktoriai Regimantas Adomaitis, Jūratė Onaitytė, Petras Venslovas, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė ir daugelis kitų.

Aktore ir scenos karaliene tituluojama R. Staliliūnaitė teatre ir kine sukūrė ne vieną įdomų ir savitą vaidmenį. Vienas svarbiausių – Barbora Radvilaitė Juozo Grušo dramoje. Būtent todėl prisiminimų knyga buvo pavadinta „Aš esu Barbora“. Nors prieš ją išleidžiant buvo planuojama visai kitaip. Anot S. Sabaliausko-Geladuonio, iš pradžių buvo pasirinktas šiltas ir mielas pavadinimas „Lininis Rūtos angelas“.

„Medžiagą apie aktorę rinkau kone dvejus metus. Norėjosi viską padaryti tobulai. Daugeliui, ypač Pašušvio miestelio gyventojams, labai patiko minėtas pavadinimas. Nes jie Rūtą būtent tokią ir prisimena – mažą, angelo akimis, pasipuošusią linine suknele ir lakstančią pievoje. Vis dėlto knygą pavadinau kitaip“, – kalbėjo autorius.

Knygos pristatyme dalyvavusi aktorė A. Preidytė pasakojo, kad prieš trisdešimt metų užsimezgusiu draugystė jos širdyje ir prisiminimuose gyvuos dar ilgai.

„Aš visada maniau, kad Rūta nepratusi prie laimės. Ji negalėjo džiaugtis pati viena. Ji laime dalijosi su visais ir visada. Net ir išėjusi iš teatro ji nenutilo, skaitė eiles, po visą Lietuvą išvežiojo daug poezijos, gražių žodžių, visiems dalino savo širdį. Atsimenu ją kaip negailinčią pagyrimų, kalbančią ramiai ir tyliai“, – sakė A. Preidytė.

 

Dovilė BARVIČIŪTĖ

Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image