Panevėžio “Lino” bendrovė stiprina savo pozicijas kovoje su konkurentais Europoje, vakar spaudos konferencijoje teigė įmonės vadovai – generalinė direktorė Žibutė Gaivenienė ir valdybos pirmininkas Ramūnas Lenčiauskas.
Pasak jų, todėl bendrovė atskyrė dvi pagrindines savo veiklos dalis – tekstilės gaminių gamybą ir nekilnojamojo turto valdymą. Šios funkcijos perduodamos dviem antrinėms bendrovėms – “Linui Nordic” ir Lino investiciniam fondui. Visas abiejų kompanijų akcijas valdo “Linas”.
“Tikimės, kad veiklų atskyrimas leis ne tik dar efektyviau valdyti bendrovę, bet ir nuolat didinti jos vertę “Lino” akcininkams bei darbuotojams”, – sakė R.Lenčiauskas.
Atskyrus “Lino” veiklas ir perleidus jas antrinėms įmonėms mainais už pastarųjų naujai išleistas akcijas, gamybos bendrovės “Linas Nordic” įstatyminis kapitalas sudarys 5,999 mln. litų, o nekilnojamojo turto valdymo kompanijos Lino investicinio fondo – 12,371 mln. litų.
Antrinėms firmoms vadovaus dabartiniai “Lino” vadovai. “Lino Nordic” vadove taps Ž.Gaivenienė, Lino investicinio fondo – R.Lenčiauskas. Pasak jų, bendrovės darbuotojai dėl pertvarkymų nepajus jokių nemalonumų, nes perkeliant juos į naujas darbovietes bus išlaikytos visos socialinės garantijos.
Ginklai prieš varžovus iš Azijos
Ž.Gaivenienės teigimu, veiklos pertvarkymas padės dar labiau sustiprinti “Lino Nordic” pozicijas pasaulinės tekstilės gaminių rinkoje.
“Tikiu, kad geografinis vietos pranašumas, greitis, kokybė, mažesni kiekiai bei gamyba pagal individualius užsakymus ir ateityje išliks mūsų efektyviais ginklais vis aštrėjančioje konkurencinėje kovoje su Azijos gamintojais”, – sakė ji.
Pasak Ž.Gaivenienės, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį linų tekstilės gaminių importas iš Azijos valstybių ūgtelėjo 2,5 karto.
Pertvarkiusi savo veiklą bendrovė ketina žengti ir į naujas Europos rinkas, plėsti jau užimamas rinkos dalis Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje. Dabar daugiausia savo gaminių “Linas” eksportuoja į Švediją (48,3 proc.), Italiją (9,3 proc.), Estiją (4,2 proc.), Belgiją ir JAV (4 proc.). Lietuvos rinkoje realizuojami 7 proc. gaminių.
Keturi žiedlapiai – keturi prioritetai
Ž.Gaivenienė kalbėjo, kad artimiausiu metu “Linas Nordic” planuoja labiau specializuotis siūtų namų tekstilės gaminių gamyboje ir gerokai didinti jų pardavimą. 2004 metais namų tekstilė sudarė 25-30 proc. visos bendrovės gaminamos produkcijos, o šiemet pasiekė net 50 proc. ir susilygino su audinių pardavimu.
“Tikimės, kad sėkmingai konkuruoti padės ir tekstilės gaminių gamybą plėtosiančios bendrovės pavadinimas “Linas Nordic”, simbolizuojantis išskirtinę “šiaurietiško” lino kokybę. Juk Lietuva – viena iš šiauriausių šalių, kur auga linai”, – sakė Ž.Gaivenienė.
Ji pristatė ir “Lino Nordic” logotipą. Jame pavaizduoti keturi žiedlapiai, simbolizuojantys keturis bendrovės darbo prioritetus – natūralumą, modernumą, patikimumą ir kokybę.
Išlaikyti apyvartą, uždirbti pelną
R.Lenčiauskas kalbėjo, kad numatyta, jog kita “Lino” antrinė įmonė – Lino investicinis fondas – užsiims nekilnojamojo turto valdymu ir plėtra. Bendrovė kontroliuos visus “Lino” naudojamus pastatus Panevėžyje, Kaune, Palangoje, poilsio bazes Utenos rajone ir Šventojoje.
Pasak R.Lenčiausko, ateityje kompanija ketina plėtoti nekilnojamojo turto projektus ir kituose šalies miestuose. Lino investicinio fondo planuose – pastatyti Palangoje 7000 kv. metrų ploto viešbutį.
Pirmąjį šių metų pusmetį “Lino” apyvarta sudarė 37,7 mln. litų. Ž.Gaivenienė sakė, kad veikiausiai šiemet bendrovė pasieks tokią pat apyvartą, kaip ir praėjusiais metais – 74 mln. litų. Planuojamas šių metų “Lino” pelnas turėtų siekti 4-5 mln. litų.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Apie pertvarką pasakoja Ž.Gaivenienė ir R.Lenčiauskas.
