Dirbtinis intelektas (DI) 2023 metais žengė pirmą žingsnį iš mokslinės fantastikos į realybę ir pasileido šuoliais.
Šiandien ši išmanioji sistema aktyviai diegiama į ekonomiką, švietimą, verslą ir kasdienį gyvenimą. Be to, DI tampa galingesnis, o tolesnė jo pažanga – tik laiko klausimas.
Remdamiesi novatoriško tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Computational Science“, rezultatais mokslininkai pristatė naują dirbtinio intelekto sistemą, vadinamą „life2Vec“.
Šiame naujoviškame mašininio mokymosi modelyje laikomasi unikalaus požiūrio žmogaus gyvenimą traktuojant kaip kalbą, kad būtų galima stebėtinai tiksliai prognozuoti įvairius gyvenimo aspektus.
Remiantis milijonų Danijos gyventojų duomenimis, „life2Vec“ modelis parodė savo gebėjimą prognozuoti žmonių keliones, asmenybės bruožus ir netgi… mirties datą.
Dirbtinio intelekto triumfas
Kai kada jau vadinamas antruoju protu Žemėje, dirbtinis intelektas išaugo kūrimo marškinėlius ir žengęs į realų pasaulį paskatino pažangą daugybėje sričių.
2024 metais beveik 3000 mašininio mokymosi ekspertų, dalyvavusių apklausoje apie DI technologijos ateitį, buvo vieningi: galime ir toliau tikėtis stulbinančios pažangos įvairiose srityse – nuo mokslo iki muzikos ir architektūros. Tiesa yra ir bloga žinia… Mes visi mirsime.
Ir ne, mes nekalbame apie tai, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas gyvas padaras Žemėje iškeliaus į kitą pasaulį – 51 proc. mašininio mokymosi srities ekspertų teigė, kad mūsų rūšies išnykimo dėl spartaus dirbtinio intelekto vystymosi tikimybė yra bent 10 proc. Kai kurie iš jų mano, jog šio tragiško įvykio tikimybė dar didesnė.
Apklausą atliko bendrovė „AI Impacts“, tirianti ilgalaikį dirbtinio intelekto poveikį visose kasdienio gyvenimo srityse.
Laimei, ne visi apklausos rezultatai sukoncentruoti į pražūtį.
„Nors optimistiški scenarijai atspindi milžinišką DI potencialą keičiant mūsų darbo ir gyvenimo aspektus, darytina išvada, kad pesimistinės prognozės, ypač susijusios su žmonių išnykimo rizika, yra aiškus priminimas apie didelius šioje technologijoje slypinčius pavojus ir povandeninius akmenis. Apie daugelį jų mes kol kas net nenumanome“, – rašo mokslinio darbo autoriai.
Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad dirbtinis intelektas vystosi tokiu greičiu, jog pranoksta vos prieš porą metų pateiktas prognozes.
DI ir mirties prognozė
Tačiau grįžkime prie mirties temos, kurią šiuolaikinis generatyvinis DI prognozuoja stebėtinai tiksliai.
Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sistema, vadinama „Life2Vec“, apdoroja individualius duomenis unikaliais laiko intervalais, sukurdama skaitmeninį įvykių, tokių kaip atlyginimų pokyčiai ir hospitalizavimas, vaizdą.
Kūrėjai užkodavo šiuos įvykius skaitmeninių „žetonų“ pavidalu, kuriuos sistema gali atpažinti, sugebėdama generuoti ateities prognozes pagal žmogaus gyvenimo istoriją.
Vienas ryškiausių „life2Vec“ laimėjimų yra tikslumas prognozuojant mirtingumą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad per ketverių metų veikimo laikotarpį modelio prognozės tikslumas – 78 atvejai iš 100. O tai yra tikrai įspūdinga, kai kalbama apie spėjamą mirties datą.
Tyrimo autoriai teigė, kad jiems svarbiausia buvo didžiulis duomenų rinkinio mastas. Straipsnyje rašoma, kad mokslininkai surinko duomenis apie daugiau nei 6 milijonų žmonių, kurie pastaruosius 10 metų gyveno Danijoje, kasdienį gyvenimą.
Naujojo modelio pritaikymo galimybės yra labai įvairios – nuo individualizuotų sveikatos prognozių iki retųjų ligų rizikos veiksnių išaiškinimo ir valdymo konkrečioje žmonių populiacijoje.
Įspūdingos perspektyvos
„Life2vec“ ne tik „pamatė“ mirtis, bet ir įrodė savo įgūdžius prognozuoti žmonių gyvenamos vietos keitimą bei keliones maždaug 73 proc. tikslumu, atverdamas galimybes suprasti migracijos modelius ir socialinius pokyčius. Be to, mokslininkai ištyrė modelio gebėjimą susieti asmenybės bruožus su gyvenimo įvykiais.
Ankstyvieji tyrimų rezultatai rodo užuominas apie galimybę geriau suprasti, kaip individualios žmogaus savybės turi įtakos gyvenimo eigai.
Prinstono (JAV) universiteto sociologijos profesorius Metjus Salganikas gyrė „life2Vec“ kūrėjus už šioje srityje panaudotą niekad nematytą stilių.
„Modelio lankstumas ir išsamūs algoritmo mokymui naudojami duomenys daro jį universaliu įrankiu nuspėti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Sveikatos priežiūros specialistai jau dabar norėtų kurti su sveikata susijusias „life2Vec“ versijas, kad nustatytų retų ligų rizikos veiksnius tarp gyventojų grupių ir individualiai žmogui“, – sakė M. Salganikas.
„Life2Vec“ ir toliau tobulėjant, kūrėjai mato jame įrankį, kurį galima tiksliai sureguliuoti, kad būtų galima ištirti daugybę dar neištirtų žmogaus gyvenimo aspektų.
Modelis gali atsakyti į svarbius klausimus, tokius kaip santykių įtaka gyvenimo kokybei, kaip susiję darbo užmokesčio ir ankstyvos mirties veiksniai bei išaiškinti slaptus socialinius prietarus. Ekspertai taip pat pastebi, kad modelis gali turėti įtakos draudimo bendrovių darbui, nes dirbtinis intelektas dabar jau gali tiksliai prognozuoti žmogaus mirtį.
„Google“ ekspertai šiandien irgi dirba prie panašios sistemos, kur dirbtinio intelekto technologija gali numatyti žmogaus mirtį, analizuodama medicininius įrašus.
Mūsų laukia įdomi ir jau ne tolima, o artima kelerių metų ateitis.
Nors nekalbėti apie mirtį ir nepavyks, bet šįkart toks pašnekovas bus dirbtinis intelektas.
