Pirmadienį sukanka dešimt metų, kai Lietuvoje įsigaliojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Konvencijos pažeidimus nagrinėjantis Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), Lietuvoje populiariai vadinamas Strasbūro teismu, per šį laikotarpį priėmė 19 sprendimų dėl piliečių skundų prieš Lietuvą esmės. 17 sprendimų nustatyti Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai, 2 sprendimuose konstatuota, kad pažeidimų nėra. Dar 4 sprendimais patvirtinti taikūs susitarimai, 5 pareiškimai išbraukti iš bylų sąrašo, 5 bylose laukiama galutinių EŽTT sprendimų.
Kaip pabrėžia Lietuvos atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė, procesai EŽTT sudaro galimybę tobulinti įstatymus ir gerinti pareigūnų darbą.
Tačiau nemažai Strasbūrą pasiekiančių peticijų iš Lietuvos iki šiol yra paskelbiamos nepriimtinomis. Nuo konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje dienos Strasbūro teismas iš viso gavo apie 2000 pareiškimų. Iš jų nepriimtinais pripažinta ir nenagrinėti apie 1400 pareiškimų.
Šiuo metu pirmojo nagrinėjimo laukia 462 pareiškimai prieš Lietuvą. Pagal paduodamų pareiškimų skaičių 10 tūkstančių gyventojų (2003 metų duomenimis) Lietuva iš 45 valstybių, kurios yra konvencijos dalyvės, yra maždaug ketvirtoje vietoje.
E. Baltutytė atkreipia dėmesį, kad skundžiantis EŽTT dažnai yra praleidžiamas griežtai tikrinamas pusės metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo galutinio sprendimo vidaus teisėje priėmimo dienos. Labai dažnai skundžiamasi ne dėl konvencijoje garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių, bet dėl valstybės vidaus administracinių, kvotos ir tardymo, teismo ar kitų institucijų ir pareigūnų veiksmų.
Daugelis bylų prieš Lietuvą buvo susiję su baudžiamaisiais procesais, jų ilgumu, procesinių garantijų nesuteikimu ir pan. Tačiau tikimasi, kad šių problemų nebeliks nuo 2003 metų gegužės Lietuvoje galiojant naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, kur daugiau dėmesio skiriama žmogaus teisių apsaugai. Nemažai skundų surašoma pagal 8 konvencijos straipsnį, kuris užtikrina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei 14 straipsnį, draudžiantį diskriminaciją.
Nuteistieji bei kalinamieji taip pat skundžiasi dėl kalinimo sąlygų. Keturios bylos yra komunikuotos valstybei, kuriose pareiškėjai skundžiasi dėl neteisėtų operatyvinių veiksmų ir teigia buvę išprovokuoti padaryti nusikaltimus. Dėl pareigūnų neteisėto šaunamojo ginklo panaudojimo yra kreipęsi aukų artimieji, tvirtindami, jog buvo pažeista teisė į gyvybę.
Šiandienos duomenimis, Europos žmogaus teisių teismas yra komunikavęs Lietuvos Vyriausybei 18 individualių pareiškimų ir paprašęs pareikšti Lietuvos poziciją dėl šių pareiškimų priimtinumo ir esmės.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnis nustato, kad valstybė privalo “garantuoti visas teises ir laisves, numatytas Konvencijoje, visiems valstybės jurisdikcijoje esantiems asmenims” ir atsakyti už šių teisių ar laisvių pažeidimus.
Tapdama Europos žmogaus teisių konvencijos dalyve, Lietuva įsipareigojo garantuoti tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus ir suteikė asmenims, jų grupėms bei nevyriausybinėms organizacijoms peticijos teisę kartu pripažindama Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją.
ELTA
