Skaitytojo pasiūlyta tema
Šį trečiadienį suėjo trys savaitės, kai Pasvalyje išsiųstas laiškas su dokumentais vis dar keliavo 30 kilometrų atstumą iki Panevėžio rajone esančios Piniavos. Jo nesulaukianti piniaviškė pripažino jau pavargusi skambinti į paštą ir klausinėti, kada bus pristatyta svarbi siunta.
Pirmąsyk paskambinus jai buvo pažadėta laišką atnešti rytoj, po antro skambučio patarė jo laukti po trijų dienų, galiausiai liepta pačiai ateiti atsiimti laiško į pašto skyrių Panevėžyje.
Faktą, kai išsiųstas laiškas nepristatomas tris savaites, Lietuvos paštas vadinaŠ tiesiog žmogiškąja klaida.
Džiaugiasi išsaugojusi čekį
Pasvalio rajone gyvenanti Dalė Martinaitienė pasakoja spalio 29-ąją specialiai atvažiavusi į Pasvalio paštą, nusipirkusi voką, į jį sudėjusi dokumentus ir užrašiusi adresą laišką įdavė į rankas pašto darbuotojai.
Šioji laišką pasvėrė, įvertino 3,35 euro, išmušė čekį ir jį padavė siuntėjai.
D. Martinaitienė neatsidžiaugia išsaugojusi čekį. Dabar bent jau turi įrodymą, kad laišką, kurio negavo Piniavoje gyvenanti jos giminaitė, tikrai išsiuntė.
„Einant antrai savaitei po laiško išsiuntimo, paskambinusi giminaitė pasakė jo dar nesulaukusi. Labai nustebau tai išgirdusi. Nufotografavau čekį ir nusiunčiau, kad jį turėdama imtųsi laiško paieškų“, – teigė pasvalietė.
D. Martinaitienė pridūrė, jog piniaviškė giminaitė buvo sugalvojusi kitą būdą iš jos pasiimti dokumentus, nesinaudojant pašto paslaugomis.
„Artėjo lapkričio 1-oji, kai visi lankome kapines. O mano ir Piniavoje gyvenančios giminaitės proseneliai bendri, palaidoti vienose Pasvalio rajono kapinėse. Tad piniaviškė man pasiūlė sandariai supakuotus dokumentus palikti už giminaičių kapavietės paminklo, ji iš ten ketino pasiimti“, – pasakoja D. Martinaitienė.
Visgi tokia slaptavietė D. Martinaitienei nepasirodė patikima. Ryžosi verčiau nuvažiuoti į paštą ir iš ten išsiųsti laišką.
Dabar gailisi tai padariusi.
Prisiskambinti reikia kantrybės
„Gailiuosi, kad nesiunčiau registruoto laiško. Užrašiau ant voko gavėjos pavardę, gatvę ir namo numerį. Parašiau, kad laiškas siunčiamas į Panevėžio rajone esančią Piniavą. Sužinojau giminaitės namų pašto kodą, įrašiau ir jį. Prirašiau ir savo pačios adresą“, – vardija D. Martinaitienė.
Sužinojusi, kad laiškas nepasiekė adresato, gerai patyrinėjo paštininkės išduotą čekį.
Jame įrašyta, kad siunta – mažoji pirmenybinė.
Ten pat buvo įrašyta, kad Piniavos kaimą aptarnauja Panevėžio 6-asis paštas.
Giminaitės sutarė, kad į laiško su dokumentais paieškas leisis ne siuntėja, o gavėja.
„Paieškas pradėjau praėjus dvylikai dienų po laiško išsiuntimo. Puoliau internete ieškoti Panevėžio 6-ojo pašto telefono numerio. Niekur jo neradau, skambinau vieninteliu Lietuvos pašto svetainėje pateiktu telefono numeriu“, – sako piniaviškė Saulė.
Paskambinus tuo vieninteliu viešu Lietuvos pašto numeriu, piniaviškei teko išklausyti įrašo su daugybe nurodymų spausti tai vieną, tai kitą telefono klavišą.
„Telefoną maigiau ir kol 6-ojo pašto darbuotojai atsilieps į manąjį skambutį laukiau apie 15 minučių. Galop atsiliepusi darbuotoja paaiškino, kad laiškas iš Pasvalio į Piniavą atėjo per dvi dienas, tačiau spalio 31-ąją esą nepavyko man jo pristatyti į namus. Buvo pažadėta atnešti rytoj“, – pasakoja Saulė.
Paštas maitina pažadais
Išgirdusi tokią žinią, Saulė puolė perkratinėti dieną, kai paštui neva nepavyko jai pristatyti laiško. Piniaviškė pabrėžia, kad prie jos privataus namo vartų pritvirtinta laiškams ir spaudai skirta dėželė – nauja, ji rakinama.
Saulė svarsto, kad tuo atveju, jei pašto darbuotoja būtų norėjusi laišką atnešti į namus, tą padaryti nebuvo jokių kliūčių: namų vartai nerakinami, pikto šuns kieme nėra, o spalio 31-ąją ji kaip tik visą dieną buvo namuose.
„Nepavyko paštui laiško pristatyti, tai nepavyko. Gavusi pažadą, kad po skambučio man jį atneš kitą dieną, laukiau toliau“, – sako Saulė.
Deja, pažadėtą dieną laiškams skirta dėžutė ir vėl buvo tuščia.
Saulė ir vėl skambina bendruoju pašto numeriu, vėl spaudo telefono mygtukus, klausosi įrašo, kad visi operatoriai užimti.
Visgi tąsyk atsiliepusi paštininkė Saulei nurodė jau kitokį laiško pristatymo terminą.
„Man ji patarė nenorėti, kad per dieną būtų atneštas laiškas, liepė palaukti dar tris dienas“, – juoktis ar verkti išgirdus tokį patarimą, nesupranta Saulė.
Šįkart jai pažadėta laišką pristatyti lapkričio 17-ąją.
Tačiau ir tądien pašto dėžutėje laiško nebuvo.
Vėl į Panevėžio 6-ąjį paštą paskambinusi Saulė išgirdo, kad niekas laiško jai neneš – teks pačiai ateiti jo pasiimti.
Teisinasi žmogiškąja klaida
Atsiimti laiško į paštą Saulė nėjo.
Paskambinusi į „Sekundės“ redakciją pasiūlė parašyti apie laiško iš Pasvalio į Piniavą kelionę ir apie paštininkų žarstytus, bet taip ir netesėtus pažadus laišką pristatyti pagal nurodytą adresą.
„Lietuvos pašto“ atstovas ryšiams su visuomene Lukas Zadarackas „Sekundei“ paaiškino, esą praėjus dviem dienoms po išsiuntimo laiško nepavyko pristatyti nurodytu adresu Piniavoje, todėl jis nuvežtas į paštą, kurio darbuotojai aptarnauja šį kaimą.
Anot jo, nurodytu adresu į Piniavą laišką vežusi darbuotoja šiuo metu serga, tad išsiaiškinti tikslių nepristatymo aplinkybių nėra galimybių.
Atstovas ryšiams su visuomene pripažino, kad pristatant laišką padaryta žmogiškoji klaida.
Lapkričio 17-ąją ir 18 dienomis „Sekundei“ bendraujant su L. Zadaracku, šis pažadėjo, kad klaida bus ištaisyta – laiškas gavėjai turės būti pristatytas.
Tiesa, lapkričio 19-ąją atidariusi savo pašto dėžutę piniaviškė Saulė ją vėl rado tuščią.
„Matau, kad laukiant laiško kantrybės dar reikės. Taip, pasirodo, dirba valstybės įmonė Lietuvos paštas“, – atsiduso Saulė.
