Antrąjį birželio sekmadienį pirmą kartą Panevėžyje vykęs XII lenkų kultūros festivalis ir miesto kurčiųjų bendruomenės dainų, šokių ir muzikos fiesta, susiliejusi į vieną visumą, papuošė šiais metais Lietuvos kultūros sostine tituluojamą miestą bei pripildė miestelėnų širdis skaidrios nuotaikos ir džiugių emocijų.
Visą dieną trukusi muzikos ir draugystės šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje. Po jų – iškilminga eisena, kurią sudarė keturi pučiamųjų orkestrai, beveik dvigubai daugiau dainų ir šokių ansamblių, du chorai, tikrų tikriausi riteriai atžygiavo į miesto širdį – Laisvės aikštę.
Panevėžiečius bei iš Lenkijos ir Latvijos atvykusius šokėjus, dainininkus, muzikantus ir pirmiausia sveikino miesto meras Vitalijus Satkevičius, Cechanoveco miesto, esančio Lenkijos šiaurės rytuose, meras (burmistras) Miroslavas Rečko.
Šventėje meninę programą rodžiusi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro judesio teatro trupė „Virpesys“, vadovaujama Genovaitės Sipavičienės, bei liaudiškų šokių kolektyvas „Grandinėlė“, vadovaujamas Zitos Rimkuvienės, kaip visada, nepaliko nė vieno abejingo: kiekvienas jų pasirodymas buvo palydimas audringais plojimais ir susižavėjimo šūksniais. Per visą šventinį renginį buvo rodoma didelė pagarba kurčiųjų bendruomenei: sveikinimus, vedėjų kalbas į gestų kalbą vertė buvęs Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM ) mokinys Laisvidas Jakiūnas. Festivalio dalyviai ir svečiai išmoko pagrindinius kurčiųjų gestus, plojo tik kurtiesiems suprantamu gestu, iškėlę rankas į viršų.
Pasak šio renginio vienos iš organizatorių PKNPM direktorės, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ prezidentės Danutės Kriščiūnienės, festivalio tikslas – integruoti lenkų tautos tradicijas į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, puoselėti toleranciją ir pagarbą kitų tautų kultūrai, skatinti lietuvių ir tautinių mažumų kultūrinį dialogą, tarp jų ir kurčiųjų bendruomenės, kuriai visos šventės metu buvo rodomas išskirtinis dėmesys.
Šventės organizatoriai ir atlikėjai vadovavosi moto „Laikas. Žodžiai. Galimybės“. „Kaip yra pasakęs JAV poetas Henris Vodsvertas Longfelas, „Muzika yra universali žmonijos kalba“, todėl nebuvo gaila skirti laiko šiam džiugiam sielų pokalbiui. Kad būtų vartojama kuo mažiau žodžių, tam buvo pasitelkti gestai ir muzika, o norint parodyti miesto kultūrą, kurčiųjų meninius sugebėjimus, svečių iš Lenkijos ir Latvijos profesionalumą, mūsų draugystę ir bendradarbiavimą – buvo išnaudotos visos galimybės“, – džiaugėsi D. Kriščiūnienė. Ji pažymėjo, jog Lenkija yra būtent ta šalis, su kuria Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla įgyvendina daugiausia kultūros projektų.
Negalima nepaminėti ir dar vienos šios renginio organizatorės – Kėdainių lenkų draugijos pirmininkės Irenos Duchovskos. Jos pastangų ir neišsenkančios energijos dėka Panevėžiui ir panevėžiečiams jau ne vieną kartą buvo pristatyti garsūs Lenkijos dainų ir šokių kolektyvai, pripažinimo visame pasaulyje sulaukę chorai, žymūs šios šalies atlikėjai.
Renginio organizatorė D. Kriščiūnienė, nuoširdžiai dėkojusi visiems, padėjusiems surengti šventę ir ją parėmusiesiems, teigė, jog tik muzika gali įskelti ugnį žmogaus sieloje: „Visų mūsų – ir festivalio rengėjų, ir dalyvių, ir žiūrovų – sielos tądien tiesiog liepsnojo nuo ugningų pasirodymų, žiūrovų aplodismentų, puikios nuotaikos ir supratingų geradarių ir rėmėjų.“
Laima LAPĖNIENĖ
