Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2004 metais sulaukta per
200 tūkst. poilsiautojų – apie 22 proc. daugiau nei užpernai. 2003 metais šalies kaimo sodybose apsistojo 164,1 tūkst. poilsiautojų.
Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2004 metų pabaigoje Lietuvoje buvo registruotos 437 kaimo turizmo sodybos, dar dalis jų veikia nelegaliai. Kaimo turizmo asociacijai šiuo metu priklauso apie 1 tūkst. narių.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentės Reginos Sirusienės duomenimis, šiame versle jaučiamas didelis sujudimas. Neretai per dieną įregistruojamos 6-7 kaimo turizmo sodybos. Pasirodo, per aštuonerius metus nė vienas kaimo turizmu užsiimantis asmuo nebankrutavo. Taigi, sako R. Sirusienė, šiuo gana sunkiu ir daug kantrybės bei išmonės reikalaujančiu verslu verta užsiimti.
LKTA prezidentė teigia, kad šiuo metu oficialiai veikiantis tūkstantis kaimo turizmo sodybų neskatina konkurencijos. Kita kalba būtų, jeigu turistus priimtų apie 4 tūkstančius sodybų šeimininkų.
Beje, pagrindinė priežastis, dėl ko lėtai vyksta šalies kaimo turizmo plėtra – finansai. Kol nėra sukurto valstybinio smulkiojo verslo fondo, vienintelė parama – iš struktūrinių fondų.
Svarbiausiu kaimo turizmo verslo partneriu turi tapti kaimo bendruomenė, sako R. Sirusienė, nes tik ji gali pretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų.
Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė sako, kad kaimo turizmu užsiimančių kaimiečių papildomos pajamos per tris vasaros mėnesius siekia nuo 5 iki 10 tūkstančių litų.
Tokia veikla turi ypač gerų perspektyvų nepalankiose ūkininkauti žemėse, kur iš tradicinių ūkio veiklos šakų negalima gauti didesnių pajamų. Kalvotose ir ežeringose Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos vietovėse šio verslo pajamos galėtų sudaryti apie 55 proc. visų pajamų.
ELTA
