Išsiplėtus kreditavimo apimtis bei pagerėjus beveik visų
didžiųjų bankų veiklos rezultatams, Lietuvos bankų sistema per pusmetį uždirbo
175,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 31 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (134,2 mln. litų).
Pelningai dirbusių dešimties komercinių bankų bei dviejų užsienio bankų skyrių turtas šių metų birželio pabaigoje siekė 33,617 mlrd. litų – 33,9 proc. daugiau nei prieš metus (25,108 mlrd. litų), pranešė Lietuvos bankas.
Paskolų portfelis per metus išaugo 40 proc. – iki 19,766 mlrd. litų, o indėlių padaugėjo 35,9 proc. – iki 20,704 mlrd. litų.
SEB Vilniaus bankas per pusmetį uždirbo 62,5 mln. litų grynojo pelno (2,6 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu), “Hansabankas” – 52 mln. litų (1,5 proc. mažiau), “Snoras” – 21 mln. litų (beveik 2 kartus daugiau), “Nord/LB Lietuva” – 20,8 mln. litų (buvo – 0,2 mln. litų).
Tiesa, nuo šių metų pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pasikeitimus bankų veiklos rezultatuose nebeatsispindi bankų antrinių įmonių veiklos rezultatai, kurie bus įtraukti į konsoliduotas bankų grupių finansines ataskaitas. Dėl to kai kurių bankų, turinčių pelningai veikiančių antrinių įmonių, realus pelnas yra didesnis nei paskelbta.
Trys didžiausi šalies bankai – SEB Vilniaus bankas, “Hansabankas” ir “Nord/LB Lietuva” pirmojo pusmečio pabaigoje valdė 67,4 proc. bankų rinkos pagal turtą (prieš metus – 68,1 proc.). Mažėjimą nulėmė tai, jog SEB Vilniaus bankas prarado 1,7 proc. punkto rinkos, o labiausiai (2 proc. punktais) rinkos dalį padidino “Sampo” bankas.
Pelningai dirbo ir mažesni bankai. Ūkio bankas per pusmetį uždirbo 5,3 mln. litų, “Parex” bankas – 4,4 mln. litų, Šiaulių bankas – 3,3 mln. litų, SEB VB būsto bankas – 1,9 mln. litų, “Sampo” bankas – 1,5 mln. litų, Medicinos bankas – 1,2 mln. litų.
Prekės ženklą HVB naudojantis Vokietijos “Bayerische Hypo- und Vereinsbank” Vilniaus skyrius uždirbo 1,6 mln. litų, o “Nordea Bank Finland” – 0,4 mln. litų.
Lietuvos banko teigimu, pelno augimą lėmė išaugusios bankų veiklos apimtys. Dėl išaugusio paskolų portfelio grynosios palūkanų pajamos padidėjo 25,5 proc. – iki 73,2 mln. litų. Bankų rezultatus taip pat pagerino 14,2 mln. litų sumažėjusi amortizacija (daugiausiai dėl apskaitos principų pasikeitimų).
Neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams turėjo 9,7 proc., arba 26,1 mln. litų veiklos išlaidos. Iš jų darbo užmokesčio išlaidos padidėjo 7,8 proc. – iki 12,3 mln. litų, o reklamos ir rinkodaros išlaidos – 41,8 proc. – iki 4,5 mln. litų.
Bankų realioji palūkanų marža, gana sparčiais tempais mažėjusi kelerius metus iš eilės, per ataskaitinį ketvirtį nepasikeitė ir išliko mažiausia per kelerius pastaruosius metus (2,62 proc.).
Lietuvos banko duomenimis, šalies komerciniai bankai bei užsienio bankų skyriai, išaugus veiklos apimtims, pernai uždirbo 299,3 mln. litų audituoto grynojo pelno – 28 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (233,7 mln. litų). Tai – rekordinis bankų sistemos pelnas.
ELTA
