Vandens tiekimo įmonės ateityje stambės – jų ateityje turėtų likti tik 10, arba po vieną kiekvienoje apskrityje.
Ketvirtadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje pritarta pakoreguotam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui. Jeigu tam pritartų ir Seimas, jis įsigaliotų nuo 2006 metų sausio 1 dienos.
Numatomos kelios nuostatos, kurios įsigaliotų vėliau – nuo 2007 metų kovo 1 dienos. Siūloma, kad savivaldybės iki 2006 metų birželio 30 dienos parengtų ir patvirtintų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtojimo savo teritorijoje planus, o iki 2006 metų gruodžio 31 dienos parinktų viešąjį vandens tiekėją.
Šiuo metu vandens tiekimo įmonės jau yra prasiskolinusios apie 350 mln. litų ir kai kurios iš jų negali savarankiškai grąžinti skolų. Didžiųjų miestų vartotojų mokumas gerokai lenkia likusių šalies vartotojų galimybes, nes tokių miestų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtrai buvo skirta didelė valstybės ir užsienio šalių parama.
Priešinga situacija yra daugelyje mažų įmonių, kurios eksploatuoja susidėvėjusią, neefektyvią infrastruktūrą, tiekia vartotojams pavojingą sveikatai geriamąjį vandenį bei neleistinai teršia aplinką nuotekomis.
Šiuo metu vidutinis gyventojų mokumas tarp atskirų savivaldybių skiriasi iki 3,5 karto, vidutinis investicijų poreikis vienam gyventojui skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 350 litų iki 6 tūkst. litų.
Aplinkos ministro Arūno Kundroto teigimu, valstybė negali toleruoti, kad šalies ir Europos Sąjungos fondų parama būtų toliau naudojama didžiųjų įmonių būklės gerinimui, paliekant likimo valiai įmones, gyvenamąsias teritorijas, kurios neturi pajėgumų netgi pasinaudoti parama.
Todėl planuojama įmones stambinti.
Teigiama, kad Lietuvoje sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimams vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje įgyvendinti dar reikia investuoti apie 3,1 mlrd. litų.
Pasak A. Kundroto, didžiausios investicijos vienam gyventojui reikalingos kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose. Kol kas beveik trečdalis šalies gyventojų geria vandenį, išgaunamą iš negilių šachtinių šulinių, kurių apie 60 procentų yra neleistinai užteršti arba visiškai nekontroliuojami.
ELTA
