Lietuva į paskutinę kelionę išlydi partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą

Tūkstančiai lietuvių šeštadienį per valstybines laidotuves atidavė pagarbą  partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui.

Minia žmonių nuo ryto rinkosi Šventų Jonų bažnyčioje, kur buvo pašarvotas Lietuvos trispalve apdengtas pokario kovų  didvyrio karstas. Iškilmingai lydimas karių, jis vėliau buvo pervežtas į Vilniaus katedrą, kur surengtos šv. Mišios.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas per pamaldas sakė, kad laisvės kovotojas visada laikėsi savo pažado Dievui ir Tėvynei.

„Jo auka ir mums nešė daug vaisių, padėjo, kad ir mes galėtume džiaugtis laisvės dovana“, – sakė arkivyskupas.

„Reiškiu užuojautą artimiesiems – ne tik dėl netekties, bet kad taip ilgai turėjome laukti palydėti į krikščionišką laidojimą vietą. Reiškiu pagarbą mūsų valstybės ir kariuomenės atstovams ir visai mūsų tautai. Šiandien palydime tikrai tautos didvyrį“, – teigė G. Grušas.

A. Ramanausko-Vanago palaikai šeštadienio popietę bus palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. Po kelerių slapstymosi metų A. Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė. Jo palaikai buvo rasti ir identifikuoti šią vasarą.

Penktadienį partizanų vado atminimą pagerbusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pavadino vienu iš didžiausių Lietuvos laisvės simbolių.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad A. Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra „istorinio teisingumo atstatymas ir įprasminimas“.

„Manau, kad tai yra mūsų tautos, mūsų laisvės kovotojų pergalės diena, nes žmogus bus palaidotas, kaip dera, pažymint prasmingą, galiausiai tikslą pasiekusią mūsų partizanų kovą“, – teigė premjeras.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image