Lietuva tarptautinėje rinkoje neturi savo
specializacijos ir dirba srityse, iš kurių gauna mažą pridėtinę vertę. Šalies
švietimo sistema siekia ne kokybės, o kiekybės, teigiama Pasaulio banko atliktoje Lietuvos investicinio klimato įvertinimo studijoje.
“Žmonės Lietuvoje turi gerą išsilavinimą, bet jie nėra pasiruošę rinkai”, – studijos pristatyme kalbėjo Pasaulio banko atstovybės Lietuvoje vadovas Mantas Nocius.
Pasaulio banko specialistai teigė, kad Lietuva neturi nei ryškios ūkio specializacijos, nei gamtinių išteklių, ir iš esmės yra mažos pridėtinės vertės prekių eksportuotoja. Aukštųjų technologijų eksportas sudaro, analitikų teigimu, vos 5-6 proc. viso eksporto – pagal šį rodiklį šalis varžosi dėl paskutinės vietos tarp Europos Sąjungos (ES) naujokių su Latvija.
Tam pakeisti reikalingas mažų ir naujų inovatyvių įmonių finansavimas, kurio galėtų imtis ne tik užsienio investuotojai, bet ir valstybė, taip pat aukštojo mokslo pertvarka.
Bankas rekomenduoja imtis keleto veiksmų, kurie pagerintų Lietuvos investicinę aplinką: garsinti Lietuvą pasaulyje kaip inovatyvią, kuriančią kokybišką produkciją ir paslaugas, spartinti biurokratinius procesus, susijusius su įmonių kūrimu ir likvidavimu, imtis esminės pertvarkos aukštojo mokslo sistemoje, skatinti gyventojus mokytis visą gyvenimą.
Tarp principinių banko pasiūlymų – ir metodai gerinti investicinę aplinką per biurokratinės sistemos tobulinimą. Rekomenduojama nuodugniai peržiūrėti teisinį ir administracinį pagrindą, susijusį su žemės naudojimu, ir jį pertvarkyti. Sanavimo įstatymas – viena sričių, kurią ekspertai siūlo peržiūrėti ir pertvarkyti taip, kad sanavimas taptų pageidaujama išeitimi bankrutuojančioms įmonėms.
Lietuvos įmonėms taip pat siūloma teikti daugiau aiškios informacijos apie kreditavimo galimybes, o Mokesčių inspekcija, Pasaulio banko manymu, turėtų būti nedviprasmiškai įpareigota leisti reikiamus apribojimus mokesčių srityje. Kaip ir daugelis analitikų, Pasaulio bankas siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą, visų pirma radus tam tinkamiausią būdą.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuva tarp savo kaimynių užima antrą vietą: atsilieka nuo Estijos, bet lenkia Latviją.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pernai, palyginti su 2003 metais, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, išaugo 13,1 proc.: nuo 13,7 mlrd. iki 15,5 mlrd. litų.
Statistikos departamento duomenimis, vienam šalies gyventojui pernai vidutiniškai teko 4 tūkst. 522 litai tiesioginių užsienio investicijų, 2003 metais – 3 tūkst. 976 litai.
ELTA
