Rytoj sukanka metai, kai Lietuva tapo visateise Europos
Sąjungos nare, todėl pats laikas pažvelgti, kas Panevėžio mieste ir rajone
pasikeitė, kaip žmonės gyvena dabar. Nors prieš referendumą, kuriame lietuviai
turėjo apsispręsti dėl Lietuvos stojimo į ES, buvo žadami vos ne aukso kalnai,
didžiulės finansinės galimybės, bet paprasti žmonės to nepajuto, nes tiek
minimalus atlyginimas, tiek pensijos beveik nepadidėjo. Be to, Vyriausybės
žadėtojo pajamų mokesčio mažėjimo galime sulaukti tik kitų metų viduryje. Tačiau
per tą laiką gerokai šoktelėjo degalų kainos, pabrango elektra ir dujos, maisto
produktai, vaistai, dauguma paslaugų. Mažas pajamas gaunantieji įsitikinę, kad
Europos Sąjunga tik dar labiau paplonino jų pinigines.
Investicijos iš išorės
Miesto Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė teigė, kad Lietuva įstojusi į ES neabejotinai turi naudos, nes jai atsivėrė galimybės gauti investicijų iš šalies, o ne vien tik iš biudžeto. “Dar anksti kalbėti apie esminius rezultatus, tačiau iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaunama apčiuopiama parama,- sakė Investicijų skyriaus vedėja.- Visi Savivaldybės padaliniai rengia paraiškas gauti struktūrinių fondų paramą, tačiau konkurencija tiek tarp šalies savivaldybių, tiek tarp pačių įstaigų ir organizacijų, kitų ūkio subjektų yra didžiulė. Lieka tikėtis, kad mums pasiseks ir nemažai lėšų pasieks Panevėžį”.
Aplinkosaugai – 58 milijonai litų
Pasak D.Žižiūnienės, didžiausia investicija atiteks Nemuno vidurupio aplinkosauginiam projektui, kuris finansuojamas iš Sanglaudos fondo. Per ketverius metus Panevėžyje bus investuota 58 milijonai litų. Be to, 1,5 mln. Lt gaus Bendruomenių rūmai infrastruktūrai plėtoti, renovuojamos švietimo įstaigos, iš PHARE programos lėšų įgyvendinami turizmo projektai. D.Žižiūnienė akcentavo, kad viena iš stambiausių investicijų turi atitekti universalios sporto arenos statybai. Savivaldybė, tikėdamasi gauti apie 50 mln. Lt paramą, pateikė paraišką.
Labiausiai laimėjo žemdirbiai
Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis teigė, kad rajono gyventojai tikrai pajuto gerąsias Lietuvos narystės ES puses. Pasak jo, vien pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravę rajono žemdirbiai gavo apie 20 mln. Lt tiesioginių išmokų. E.Lunskis akcentavo, kad keturi Investicijų skyriaus specialistai rengia projektus, rajono Savivaldybė, kaip partneris, dalyvauja bendrose programose su kitomis savivaldybėmis. Anot jo, vien iš SAPARD programos bus panaudota 10 mln. Lt, iš ES gauta 3,5 mln. Lt parama keliams tvarkyti.
Trūksta specialistų
Pasak Darbo biržos vyriausiosios analitikės Irenos Kukanauzienės, praėjusiais metais išryškėjo pasiūlos ir paklausos suderinamumo problemos, jos nemažėja ir šiemet. Pagrindiniu Darbo biržos uždaviniu išlieka kai kurių specialybių darbuotojų stygius. Ypač sunku patenkinti tinkuotojų, dažytojų, plataus profilio statybininkų poreikį.
I.Kukanauzienės teigimu, praėjusiais metais paaiškėjo, kad trūksta ir metalo apdirbimo staklininkų. Be to, išaugo inžinierių mechanikų ir statybos inžinierių paklausa, trūksta architektų, inžinierių projektuotojų, kompiuterių specialistų, baldų dizainerių. Džiugina tai, kad nedarbo lygis Panevėžyje mažėja ir šiuo metu siekia 6,3 proc.
Galima laisvai važinėti po Europą
“Sekundės” kalbinti panevėžiečiai nebuvo taip optimistiškai nusiteikę. Degalus pylęsis ponas Vidmantas labai abejingai sakė, kad gal kai kas ir pagerėjo, bet tuojau pat pridūrė: “Tapome europiečiai. Tikiuosi, kad nors vaikai geriau gyvens. Be to, dabar galima laisvai važinėti po visą Europos Sąjungą, pasikeitė užsieniečių požiūris. Dabar jie į mus žiūri kaip į normalius žmones. O kainos, aišku, pakilo, tačiau nemanau, kad kuo nors čia būtų dėta Europos Sąjunga. Jei Lietuva ir nebūtų įstojusi į ES, manau, kainos taip pat būtų augusios”.
Viskas pabrango
Ponia Danutė tvirtino: jai sunku pasakyti, jog kas nors būtų pasikeitę į gera, veikiau – į bloga. Pasak moters, blogiausia tai, kad radikalių permainų nematyti, lieka tikėtis, kad kas nors geriau bus ateityje. Anot jos, gal vėliau paaiškės, kiek mes esame naudingi Europai ir kiek ES naudinga mums. “Gal kokią naudą pajuto žemdirbiai, nes jie gavo nemažas išmokas,- sakė panevėžietė,- tačiau kiti jokio pagerėjimo nepamatė. Tuojau pat pabrango elektra, dujos, o šis brangimas atsiliepė maisto produktų kainoms. Minimalų atlyginimą žadama tik nuo liepos 1 dienos padidinti iki 550 litų, tačiau tas padidinimas veikiausiai atsisuks, nes pragyvenimas ir toliau brangs”.
Laimės ieško užsienyje
Permainų savo gyvenime per pastaruosius metus sakė nepajutęs ir Gintaras Menkeliūnas, bet, atsižvelgiant į ES struktūrinių fondų paramą, išmokas žemdirbiams, Lietuvos narystę ES būtų galima vertinti teigiamai. “Aš, kaip statybininkas, galiu pasakyti, kad dauguma gabių statybos specialistų išvažiavo į užsienį,- sakė panevėžietis.- Žmona gydytoja, ir aš visiškai pritariu medikų streikui. Kai užsienyje kas nors paklausia, kiek ji uždirba, nurodžius mėnesinę algą dar pasiteirauja, ar tai ne dienos uždarbis. Streikas reikalingas, nors žiniasklaida, eskaluodama šią temą, stengiasi supriešinti visuomenę. Pavyzdžiui, Estija, Čekija, kad iš šalies nepabėgtų gydytojai, jiems atlyginimus greitai pakėlė. Lietuva ruošia medikus sau, bet daug gerų specialistų išvažiuoja. Kurie rengiasi išvykti, mokosi užsienio kalbų. Pažįstu penkis Kauno gydytojus, kurie rengiasi į Prancūziją”.
Kai kurie panevėžiečiai, išgirdę klausimą, tik numodavo ranka, girdi, apie Europos Sąjungą nėra ko nė kalbėti. Žmones baugina didėjančios kainos ir tokios pat kaip anksčiau pasiliekančios pajamos.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. G.Menkeliūnas teigė, kad kvalifikuoti statybininkai ir gydytojai traukia į užsienį.
