Aukštaitijos sostinė rengiasi įteisinti dar vieną skverą. Pačiame miesto centre, tarp Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Laisvės aikštės ir A. Kisino gatvės, esančiai erdvei siūlyti vardą panevėžiečius pakvietusi Savivaldybė sulaukė kone šimto atsiliepusiųjų.
Pasiūlymams, kokio žymaus žmogaus vardu galėtų būti vadinama žalioji erdvė miesto centre, teikti panevėžiečiai turėjo dvi savaites.
Terminui pasibaigus, pasak Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė sekretorės Neringos Tamonienės, sulaukta daugiau nei 90 atsiliepusiųjų į Savivaldybės kvietimą padėti išrinkti vardą būsimam skverui.
Anot N. Tamonienės, gautuose laiškuose dominuoja vardai, kuriuos jau anksčiau buvo pateikę pavieniai panevėžiečiai ir organizacijos: miesto Garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, pirmosios viešosios bibliotekos Panevėžyje įkūrėjos Elžbietos Jodinskaitės, poetės Elenos Mezginaitės, tarpukariu Panevėžio berniukų gimnaziją ir Panevėžio mokytojų seminariją baigusio poeto bei vertėjo Henriko Radausko.
Tačiau teiktuose pasiūlymuose – visas būrys ir kitų su Panevėžiu susijusių iškilių asmenybių. Pavieniai panevėžiečiai siūlė skverą pavadinti teatro korifėjų Kazimiero Vitkaus, Vaclovo Blėdžio arba Juozo Miltinio vardu. Siūlytųjų sąraše yra ir knygnešio Jurgio Bielinio, Panevėžyje gimusio mokslininko, geobotaniko, gamtos mokslų daktaro, Dachau koncentracijos stovykloje nukankinto Abraomo Kisino, vertėjo, lietuvių-anglų, anglų-lietuvių, lenkų-lietuvių kalbų žodynus parengusio, Lietuvos himną į anglų kalbą išvertusio Antano Lalio pavardės.
Siūlyti ir neutralūs pavadinimai – skverui suteikti Menininkų ar Knygnešių vardus.
Pasak N. Tamonienės, iki oficialaus vardo skverui suteikimo laukia dar netrumpas kelias.
Gautus pasiūlymus svarstys Savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė, atsižvelgdama į miesto istorijos ir kultūros kontekstą.
Savo rekomendaciją ji teiks miesto Tarybai, tačiau galutinis žodis priklausys ne vietos politikams. Panevėžio siūlymą dėl jame esančio skvero vardo dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Dėmesys kultūriniam paveldui
Siūlymą skverą pavadinti Henriko Radausko vardu teikusi visuomenininkė Lionė Lapinskienė tvirtina, kad tokią idėją palaiko nemažas kultūros žmonių, ir ne tik Panevėžio, ratas. Už tokį H. Radausko atminimo įamžinimą Aukštaitijos sostinėje pasisakė ir Lietuvių kalbos draugija.
„Panevėžio ano laikotarpio kultūrinėje intelektualinėje erdvėje H. Radauskas užaugo, subrendo kaip būsimas kūrėjas. Tai neeilinis talentas, tą pripažįsta visi literatūrologai. Jo vardu pavadintas skveras atvertų Panevėžiui naujų galimybių. Tai buvo plačios erudicijos asmenybė, puikiai išmanė ir dailę, domėjosi muzika. Toks skveras galėtų būti unikali erdvė, jungianti visas tris meno šakas“, – argumentuoja L. Lapinskienė.
Jos nuomone, ne tik Panevėžys, bet ir visa Lietuva skolinga H. Radauskui.
Šio išeivijos poeto vardu pavadinta tik trumpa gatvelė Vilniuje.
„Pavyzdys galėtų būti Klaipėda. Joje H. Radauskas 1936–1937 m. dirbo apie 10 mėnesių, o miestas jam pakabinęs atminimo lentą. Panevėžio silpnoji vieta yra dėmesys senajam kultūriniam paveldui. H. Radausko vardo suteikimas skverui būtų įrodymas, kad Panevėžys moderniai eina į priekį, bet kartu brangina, vertina ir kelia iš užmaršties tą, kas užaugo mūsų erdvėje iki karo“, – įsitikinusi L. Lapinskienė.
Per mažai dėmesio
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka ragina šalia jos esantį skverą pavadinti Elžbietos Jodinskaitės vardu.
Ši vieta seniai tapusi bibliotekos lauko renginių erdve. Čia vyksta bibliotekos rengiamos jaunimo stovyklos, poezijos pavasario skaitymai.
„Priimsime ir sveikinsime bet kurį vardą, kuris komisijai pasirodys vertingiausias tokio įprasminimo. Tikrai visi pasiūlytieji žmonės Panevėžiui yra ypatingi. Visgi mums mieliau būtų, jei galėtume skverą vadinti mūsų įstaigai labai svarbaus žmogaus – E. Jodinskaitės – vardu. Turbūt gatvėje retas paklaustas pasakytų žinantis, kas ji tokia, nors šios asmenybės nuopelnai miestui labai svarbūs, todėl norėtųsi, kad jos atminimas būtų įamžintas ne tik mūsų įstaigoje“, – sako bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė.
Mato sportinį interesą
Visgi ilgametis G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotojas, miesto Tarybos narys Arnoldas Simėnas ragina prisiminti, kad poezijos pavasarį į Panevėžį sutelkusios jėgas sugrąžino Elena Mezginaitė kartu su tuomete šios bibliotekos direktore Rima Maselyte.
A. Simėno nuomone, skvero vardo rinkimo procesas tarsi apverstas aukštyn kojomis ir, jo nuomone, netgi nemandagus poetės atžvilgiu.
Anot jo, dar prieš dešimtį metų gimė idėja mieste įamžinti E. Mezginaitės atminimą jos vardu pavadinant gatvę ar kitą erdvę. Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė tuomet pasiūliusi Panevėžio poetę pagerbti jos vardu pavadinant bevardį skverą miesto centre.
Tačiau dėl biurokratinių kliūčių klausimas ilgam nutilo.
„O dabar, kai prie jo grįžta, atsirado sumaniusių parodyti savo gudrumą ir tarsi iš sportinio intereso teikti savo variantus. Visiškai nieko prieš neturiu prieš kitus pasiūlymus. Gerbiu visas pasiūlytas asmenybes. Bet iš jų visų vienintelė E. Mezginaitė eksponavo Panevėžį, jos vardas tiesiogiai siejamas su Panevėžiu“, – pabrėžia A. Simėnas.
Jo nuomone, skverui suteikus kitą vardą, miestas liktų skolingas Elenai.
„Švelniai tariant, tai būtų nemandagu“, – įsitikinęs A. Simėnas.
