Panevėžyje prekyba nekilnojamuoju turtu
besiverčiančių agentūrų duomenimis, 9 iš 10 potencialių pirkėjų būstui įsigyti
naudojasi bankų, teikiančių būsto paskolas, paslaugomis. Finansų specialistai
vis atviriau ir garsiau kalba, jog paėmę būsto paskolą gyventojai dažnai nežino,
jog ateityje bankui gali tekti mokėti didesnes palūkanas, nei jie tikėjosi. Ar
visi įstengs tai padaryti – belieka tik spėlioti. “Nekilnojamojo turto rinkos
laukia sprogimas”,- tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojas
Kęstutis Glaveckas. Lietuvoje siaučiantis butų ir namų pirkimo bumas, pasak
politiko ir ekonomisto, gali nuvilti besitikinčius uždirbti iš prekybos
nekilnojamuoju turtu – brangiai įsigytą nekilnojamąjį turtą gali tekti parduoti pusvelčiui.
Rekordiškai mažomis paskolų palūkanomis būstų pirkėjus viliojantys bankai nedrįsta prognozuoti, kokią įtaką ekonominė situacija šalyje bei Europoje gali turėti palūkanų augimo tendencijoms, tačiau neatmeta galimybės, jog ateityje jos gali didėti.
Baimės susijusios su ekonominiais dalykais
K.Glavecko nuomone, nuogąstavimų, kad iki rekordinių ir iki šiol neregėtų aukštumų šoktelėjusios nekilnojamojo turto kainos investuojantiesiems į būstą gali skaudžiai kirsti per kišenę, yra ir jie – visiškai pagrįsti. “Baimės susijusios su bendrais ekonominiais dalykais – jei sustos ekonominis augimas, nedidės žmonių atlyginimai, šoktelės infliacija, būstų kainų burbulas sprogs”,- mano ekonomistas. Investuojantieji į nekilnojamąjį turtą karštligiškai supirkinėja butus, namus, tam tikslui ima paskolas iš bankų. “Žmonės tikisi, jog įsigytus būstus galės parduoti 30-40 proc. brangiau. Kritus jų kainoms, krizės išvengti nepavyks”,- įsitikinęs parlamentaras. Pasak jo, atpigus nekilnojamajam turtui, tam tikslui paimtos paskolos vertė bus didesnė nei už ją įsigyto būsto. “Tokių nuosmukių neišvengė nė viena šalis. Manau, jog pats laikas Vyriausybei imtis priemonių, kad apsaugotų žmones nuo artėjančios krizės padarinių”,- tvirtino Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas. Užbėgti krizei už akių, jo įsitikinimu, padėtų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas bei bankų paskolų palūkanų normų didinimas.
“Deja, Vyriausybė šį procesą paliko likimo valiai. Dar daugelis puikiai pamena 1993-1995 metų krizę. Tuomet žmonės, tikėdamiesi uždirbti, savo santaupas patikėjo bankams, suvilioti žadamų didelių palūkanų. Deja, kaip laikas parodė, ne vienas aukso kalnus žadėjęs bankas griuvo, o indėlininkai patyrė nuostolių”,- sakė K.Glaveckas. Būtent dėl to, jo nuomone, šalies valdžia turėtų įsikišti į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, o ne būti pasyvi stebėtoja.
Paskolų ažiotažas
Kad lietuviai pasijuto tikrais europiečiais ir pamėgo gyvenimą skolon, teigė pastebėjęs ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka. “Žmonės ima daug paskolų, kartais nepasverdami visų jų grąžinimo galimybių”,- mano ekonomistas. Pasak jo, prognozouoti, kaip vystysis šalies ekonomika ateityje – sudėtinga. Ekonomistas neatmeta galimybės, jog gyventojų finansines galimybes gali pakoreguoti artėjanti euro era. “Neaišku, kokiu kursu litai bus keičiami į eurus ir kaip tai paveiks ekonomiką”,- teigė “Sekundei” J.Veselka. Parlamentaras pažymi, jog kol kas palankiomis sąlygomis iš bankų gaunamas paskolas būstui pirkti imantys žmonės negalvoja apie infliacijos augimą. Jei ir toliau viskas brangs greičiau, nei didės atlyginimai, paskoloms grąžinti teks atriekti didesnę, nei planuota, šeimos biudžeto dalį. “Bankams kas. Jie turi pinigų perteklių ir noriai dalija paskolas, juolab kad dėl paskolos grąžinimo jie garantuoti. Nebus pinigų – bankui teks skolininko nekilnojamasis turtas”,- samprotauja ekonomistas.
Jis, kaip ir K.Glaveckas, įsitikinęs, jog nuo beatodairiško būstų pirkimo, ypač turint tikslą perparduoti, galėtų apsaugoti nekilnojamojo turto mokestis, tačiau valdžia nedrįsta priimti šio sprendimo. “Mūsų Vyriausybėje nėra valios šiuos klausimus spręsti iš esmės. Ji rieda tarsi traukinio paskutinis vagonas”,- valdančiajai daugumai kritikos negailėjo J.Veselka.
Klientai turi pasirinkimą
SEB Vilniaus banko Banko produktų plėtros departamento direktorius Vytautas Sinius “Sekundei” teigė, jog paskolų palūkanų augimo perspektyvas prognozuoti sudėtinga. “Dabar palūkanos mažos, nes Europos centrinis bankas (ECB) nustatė žemas bazines palūkanų normas. Jos siekia šiek tiek daugiau nei 2 proc. Tad bankai klientams pinigus gali skolinti su palyginti nedidelėmis 3,5-4,5 proc. palūkanomis”,- pasakojo departamento vadovas. Pasak V.Siniaus, bent per artimiausią pusmetį jos neturėtų didėti. “Kadangi Europos Sąjungos ekonomika išgyvena sąstingį, ECB neperspektyvu kelti bazines palūkanų normas”,- teigė SEB Vilniaus banko atstovas. Kokias palūkanas bankui paskolų gavėjai mokės po penkerių ar dešimties metų, pasak pašnekovo, spręsti sunku. “Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, linkstama prie nuomonės, kad jos galėtų augti. Amerikos centrinis bankas jau pakėlė bazines palūkanų normas, kaip ateityje elgsis ECB – kol kas tegalime spėlioti”,- teigė V.Sinius. Pasiėmusiesiems ilgalaikes paskolas Banko produktų plėtros departamento vadovas siūlo pasirinkti – ar siekiant sutaupyti rizikuoti, už paskolą mokant banko nustatytas palūkanas, ar pasirinkti alternatyvų variantą – mokėti fiksuotas palūkanas. “Nemanau, kad paskolų gavėjai ateityje atsidurtų itin keblioje finansinėje situacijoje. Ekonomika Lietuvoje auga, didėja atlyginimai. Be to, bankas suteikdamas paskolą atsakingai vertina klientus, palikdamas nemenką jų pajamų rezervą, jei kartais pasikeistų finansinė situacija”,- tvirtino SEB Vilniaus banko atstovas.
Pasak V.Siniaus, potencialūs paskolų gavėjai domisi palūkanų augimo tendencijomis, atsakingai vertina savo galimybes, nes tai susiję su jų saugumu. “Šiandien aišku, jog fiksuota palūkanų norma yra saugesnė. Jei klientas nori 10 metų būti ramus, jis renkasi šį variantą. Tačiau pradėjus augti palūkanoms klientas bet kada gali kreiptis į banką su prašymu pereiti prie fiksuoto palūkanų mokėjimo. Tačiau šiuo metu tokio nerimo ženklų neįžvelgiame”,- aiškino V.Sinius.
Klientai informuoti
“Hansabanko” Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė tvirtina, jog klientai, imantys paskolas, visuomet informuojami apie kintamą palūkanų normą, kuri susideda iš bazinės dalies ir banko maržos. “Žmonėms paaiškinama, kad banko marža yra nekintantis dydis, o bazinė palūkanų norma gali kisti – tiek didėti, tiek mažėti”,- teigė J.Gumuliauskienė. Pasak direktorės, bankas, skaičiuodamas kliento finansines galimybes skolintis, naudoja tam tikras metodikas, padedančias tinkamai valdyti paskolos riziką. “Finansinių galimybių skaičiavimas vykdomas įvertinant kliento šeimos grynąsias pajamas ir būsimą mėnesinės įmokos bankui sumą. Per mėnesį bankui mokamos lėšos neturėtų viršyti 40 proc. kliento šeimos grynųjų pajamų”,- pasakojo “Hansabanko” atstovė. Jos nuomone, esant tokiai finansinių galimybių skaičiavimo metodikai palūkanų normos kilimas iš esmės nelems kliento mokumo net ir padidėjus bazinei palūkanų normai.
Ekonomikos augimas lėtės
Statistikos departamentas praneša, jog vartojimo prekių ir paslaugų kainos birželį, palyginti su geguže, padidėjo 0,1 proc. 2005-ųjų birželį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 proc., o pernai buvo 0,7 proc. Defliacija paskelbtas infliacijos rodiklis jau viršija Mastrichto sutarties kriterijus, pagal kuriuos šalis negali įsivesti euro, jei infliacija didesnė nei 2,4 proc. Specialistai prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje gali šoktelėti iki 2,8 proc. Infliacijai augant pinigus uždirbti darosi vis sunkiau. Tad paėmusiesiems ilgalaikes paskolas tenka labiau susiveržti diržus, nes brangsta kasdienio vartojimo prekės. Statistikos departamento duomenimis, birželį išliko sveikatos priežiūros paslaugų brangimo tendencija. Medicinos paslaugų kainos per metus padidėjo 7,8 proc., 3,8 proc. brango maisto produktai, panašiai – būstas, vanduo, elektra, beveik 5 proc. pakilo išlaidos transportui. Ekonomistų teoretikų nuomone, kai infliacija padidėja, neišvengiamai kyla ir palūkanų normos. Net vadinamoji švelni – 2-3 proc. siekianti infliacija iš kiekvieno lito pavagia 2-3 centus.
Kol kas apie nemalonius pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje kalbama puse lūpų – bankų reklamose potencialūs klientai gundomi nedelsiant įgyvendinti savo svajonę – būsto paskola suteikia galimybę turėti namus. Nekilnojamojo turto agentūros skaičiuoja pelną, tačiau būsimiesiems būsto pirkėjams lyg tarp kitko apdairiai pataria prieš perkant būstą skolon itin gerai pasverti visas paskolos grąžinimo galimybes. Apsukresnieji nekantriai laukia nekilnojamojo turto kainų kritimo. “Jei atsitiks taip, kad žmonės nebeįstengs išmokėti bankams skolų, šie pradės pigiai pardavinėti klientų butus. O tokia situacija tikėtina Panevėžyje, kur visa ekonomika laikosi ant vienos stambios įmonės pečių”,- “Sekundei” sakė nekilnojamojo turto agentūros “Asimonas” savininkas Kęstutis Kazakevičius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S. Kašino nuotr. Bankų reklamose – gyvenimas be rūpesčių, tiesa, skolon.
