Lauko reklamos – lyg Šanchajaus „džiunglėse“

Tarsi iš gausybės rago pastaruoju metu pasipylė skundai dėl Panevėžyje įrengtų lauko reklamų – nublukusiomis, apsilaupiusiomis, o kai kada net ir estetiškai patraukliomis skundžiasi ne tik eiliniai panevėžiečiai.

O statistika išties verčia suklusti – vis dar didelė dalis verslų savo reklamas kabina be leidimų, taip išvengdami ir mokesčio už jas.

Nieko nemokamo nebūna

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Alvydas Narkevičius pastebi: nors situacija dėl lauko reklamų Aukštaitijos sostinėje gerėja, chaoso dar labai daug.

„Didieji prekybos centrai tokio chaotiško margumyno nebedaro – užrašai ir iškabos vieno dydžio ir spalvos, o ir tie patys įrengti labai subtiliai. Bet smulkieji verslai – vis dar savotiškas Šanchajus. Baisiausia, kai pastatas tiesiog visas apklijuotas reklamomis“, – sako A. Narkevičius.

Pasak dizainerio, kai atidaroma nauja kirpykla, parduotuvė ar bet kuris kitas verslo objektas šalia įrengia stendą, iškabą ar bet kurios kitos formos reklamą apie teikiamas paslaugas, būtina ją įteisinti ir sumokėti nustatyto dydžio mokestį.

„Visa tai sudaro vizualinę taršą, todėl išorinė lauko reklama turi būti derinama su Savivaldybe. Bet labai dažna situacija, kai verslininkai savo lauko reklamų neįteisina manydami, kad kaip nors išsisuks, gal niekas ir nepastebės“, – teigia A. Narkevičius.

Pritrūksta atsakomybės

Specialisto teigimu, kai kuriais atvejais verslininkai, ypač žengiantys pirmuosius žingsnius, išties gali nežinoti, kad bet kokią lauko reklamą privalu suderinti su Savivaldybe.

Visgi nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Pirmą kartą nustačius pažeidimą net nebaudžiama, duodama laiko susitvarkyti – arba visai pašalinti lauko reklamą, arba ją įteisinti.

A. Narkevičiaus teigimu, didelė problema, kad reklamų gamintojai, puikiai žinodami, jog bet kokiai išorinei lauko reklamai reikalingas leidimas, imasi darbų net netikrindami, ar užsakovas tokį turi.

Už reklamos gaminimą pasiima pinigus, o atsakomybę palieka užsakovui.

„Kai kada užsakovai net nežino, kad tokiai reklamai pakabinti reikia leidimo. Reklamos gamintojai turėtų paaiškinti apie jo būtinybę, bet jie to nedaro. Kai reklamos kabinamos be jokių leidimų, bet kaip ir bet kur, mums labai sunku suvaldyti chaosą“, – tvirtino A. Narkevičius.

Matomumas kainuoja

Savivaldybės atstovo teigimu, išsiimti leidimą tikrai nėra sudėtinga – užtenka pateikti paprastą projektą ir sumokėti nustatyto dydžio įmoką už lauko reklamą. Iš reklamų surenkami pinigai patenka į bendrą miesto biudžetą.

„Jei norima visą pastatą uždengti vien reklamomis, toks projektas nebus tvirtinamas, bet kokiu atveju turi būti išlaikomos proporcijos, žiūrima, ar tokia reklama neuždengia kitų ženklų, detalių, apskritai ji turi derėti prie aplinkos“, – kalbėjo A. Narkevičius.

O mokama už reklaminį plotą – kuo reklama bus didesnė, tuo plačiau piniginę teks atverti. Vienas kvadratinis metras lauko reklamos metams kainuoja 36 eurus.

Jei reklama užims nedidelį plotą, už ją mokėti nereikės. Ant gyvenamųjų namų – iki pusės, negyvenamųjų – vieno kvadratinio metro, ant laikinų pastatų, kioskų, paviljonų – iki dviejų kvadratinių metrų ploto reklama yra nemokama.

„Tad reikia gerai apsvarstyti, galbūt užtenka mažesnės, bet tvarkingos reklamos. Jeigu nedidelis plotas, leidimai net nereikalingi, svarbu, kad reklama būtų suderinta su Savivaldybe“, – sakė A. Narkevičius.

Vengia mokesčio

Kaip laikomasi Reklamos įstatymo reikalavimų ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, kontroliuoja Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pasak šio skyriaus specialistės Vilmos Bulovienės, vien pernai atlikti 56 patikrinimai dėl galimų lauko reklamos pažeidimų.

Daugelis šių skundų buvo pateikti anonimiškai, nors pasitaikė atvejų, kai vieni kitus skundė ir konkurentai.

„Nors daugiausia skundų gauname anonimiškai, bet dažnai ir patys inicijuojame patikrinimą, jeigu matome, kad reklama netvarkinga, išblukusi, apsilaupiusi“, – sakė V. Bulovienė.

Specialistės teigimu, beveik visais atvejais patikrintos reklamos buvo įrengtos neturint leidimų. Maždaug 30 proc. verslų po patikrinimo ir įspėjimo savo reklamas geranoriškai įteisino, o kiti nusprendė visai jas pašalinti.

Pernai nenubaustas nė vienas pažeidėjas. Jeigu per nustatytą terminą piktybiškai atsisakoma pašalinti arba legalizuoti išorinę lauko reklamą, baudos siekia nuo 140 iki 300 eurų.

„Jei reklamos yra nublukusios, apšiurusios, praradusios išvaizdą, dažniausiai jos būna be leidimo. Nemažai atvejų, kai reklamos leidimas išduotas prieš dešimt metų, o per tiek laiko ir pasimiršta pareiga leidimą atnaujinti“, – pažymi specialistė.

Visgi, anot jos, dažniausiai dėl leidimo nesikreipiama bandant išvengti mokesčio už reklamą.

„Dažniausiai verslininkai teisinasi, kad jie ir taip moka didelius mokesčius, o Savivaldybė nori dar labiau nuskriausti, papildomai apmokestindama ir jų reklamas. Neva nesuprantama, kodėl už lauko reklamas apskritai reikia mokėti. Reikia suprasti, kad lauko reklamos blunka nuo saulės, kritulių, jas reikia nuolat atnaujinti ir prižiūrėti. Ir, žinoma, pasirūpinti leidimu“, – sakė V. Bulovienė.