“Negi bebras už mus, turinčiuosius aukštąjį ar specialų
vidurinį išsilavinimą, protingesnis?” – susirinkusių į pasitarimą kolegų
žemdirbių klausė Žemės ūkio rūmų organizatorius savivaldai Panevėžio rajone ir
rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Albinas Jacevičius. Į Savivaldybės posėdžių
salę atėjusieji sprendė bebrų daromos žalos žemės ūkiui ir jų populiacijos mažinimo klausimus.
Veikia kaip diversantai
Kad bebras ne toks jau kvailas padaras, patvirtino ir Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Berežanskis. “Bebras yra geras hidrotechnikas, melioratorius, bet užtvankas stato ne vietoje”, – aiškino A.Berežanskis ir teigė, kad nuo sparčiai plintančių gyvūnų labiausiai kenčia miškingiausios rajone Karsakiškio, Krekenavos seniūnijos. Iš upių ir upelių bebrai persikrausto į melioracijos griovius, jie užtvankas pradėjo ręsti ir melioracijos pralaidose, taigi gadina drenažą ir užtvindo laukus. Specialistai apskaičiavo, kad dėl neefektyviai veikiančių melioracijos sistemų žemdirbiai iš kiekvieno hektaro negauna po devynis centnerius grūdų. Be to, bebrai jau pradėjo veikti kaip kokie diversantai. Pasitarime dalyvavęs Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Dzikas teigė, kad bebrai pradėjo ardyti tiltus. Neseniai vienam tokiam išardytam tiltui remontuoti teko išleisti devyniolika tūkstančių litų. “Melioracijos pralaidose jau užtvankas stato. To anksčiau neteko girdėti”, – stebėjosi A.Dzikas.
Kiek jų yra – niekas tiksliai nežino
A.Berežanskis susirinkusiems pateikė gana seną statistiką: prieš aštuonerius metus surinktus duomenis apie bebraviečių skaičių rajone. Ir buvo perspėtas savo viršininko, Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno, apie tai nekalbėti. Senoji statistika skelbia, kad rajone yra per tris šimtus neperspektyvių bebraviečių. Tačiau Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono departamento inspektorius Rimantas Radzevičius pateikė kitokius duomenis: pernai suskaičiuota, kad rajono teritorijoje yra du šimtai penkiolika neperspektyvių bebraviečių. Pasitarime buvęs Panevėžio urėdijos miškų apsaugos inžinierius Andrius Ropė minėjo kitą skaičių – tris šimtus dvidešimt miškų urėdijos teritorijoje esančių bebraviečių. Jų ypač daug Upytės, Raguvos, Gustonių girininkijose. A.Ropė taip pat teigė, kad bebrai pereina gyventi į mažai prižiūrimus melioracijos griovius. Miškininko duomenimis, aštriadančiai užtvankų “specialistai” jau papildomai užtvindė maždaug trisdešimt hektarų laukų.
Savo statybų nederina su niekuo
Atsakingų specialistų pateiktais skaičiais nelabai tiki žemdirbiai. Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovo Alfonso Giedraičio manymu, bebraviečių yra gerokai daugiau. Rajono garbės pilietis A.Giedraitis sakė, kad vieną dieną bendrovės teritorijoje buvo išardyta net keturiolika bebrų užtvankų. Vieną užtvanką net keturis kartus ardė, nes bebrai vis atstatydavo. “Bebrai savo statybų nederina nei su miškininkais, nei su seniūnijomis”,- sakė A.Giedraitis ir pridūrė, kad bebrų medžioklė, gaudymas problemos neišspręs. Nes, pasak bendrovės vadovo, šis gyvūnas gudresnis ir už medžiotojus, yra labai atsargus. A Giedraičio manymu, bebrus tikriausiai būtų galima įveikti organizavus specialią užtvankų ardytojų brigadą, nuolat kontroliuojančią melioracijos griovius.
Siūlė užtvankas sprogdinti
Žibartonių žemės ūkio bendrovei pasitarime atstovavęs Povilas Miliukas sakė, kad bendrovės teritorijoje yra keturiolika bebrų užtvankų. Pasak P.Miliuko, miškininkams jie beveik jokių nuostolių nedaro, todėl dėl medžių graužikų nelabai ir jaudinasi. Žemdirbiams daroma žala – kur kas didesnė. Per apaugusius, apžėlusius melioracijos griovius bebrai plinta į laukus, užtvindyti grioviai jau nebepraleidžia vandens, jis išstumiamas atgal į drenažo vamzdelius. “Tik sprogdinant galima užtvankas išardyti arba reikia pasitelkti galingą melioratorių techniką”, – sakė P.Miliukas. Bet ir čia nėra tikros garantijos. P.Miliuko teigimu, melioratoriams padedant buvo išardyta viena užtvanka, bet, praėjus pusantro mėnesio, bebrai užtvanką ir vėl atstatė. Krekenavos ūkininkas Juozas Račkauskas suskaičiavo savo aštuonių šimtų hektarų dydžio teritorijoje šešias bebrų užtvankas. Sugadintiems laukams atkurti tenka išleisti nemažai pinigų: vienam hektarui – septynis tūkstančius litų. O žemę parduodant, hektaras kainuoja du tūkstančius litų. Jo manymu, pirmiausia reikia mažinti bebrų skaičių. Tai daryti turėtų medžiotojai. J.Račkauskas pateikė įdomų faktą: kur nėra medžių ir krūmų, bebrai užtvankas surenčia iš žolių ir dumblių. Ūkininko teigimu, miškų urėdija turi dirbti prevencinį bebrų kontrolės darbą.
Į bebrų užtvankas – po pralaidą
Ūkininko Petro Nevulio ūkyje penkiolika hektarų laukų taip pat yra maždaug penkiolika procentų įmirkę. Ūkininkas priekaištavo rajone medžioklės plotus turintiems medžiotojams – jie galėtų pasistengti ir padėti žemdirbiams kariauti su bebrais.
Į pasitarimą atėjęs Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, medžioklės žinovas Petras Narbutas medžiotojams priekaištus sakiusiems ūkininkams pasiūlė vieną išeitį – į užtvankas dėti specialias pralaidas iš rąstų. Tada bebrai kažkodėl sutrinka, pamiršta savo statybinius įgūdžius ir nebežino, kaip tą pralaidą užkimšti. P.Narbutas perspėjo ūkininkus bebrų negaudyti spąstais, nes tai – nehumaniška. R.Radzevičius pasiūlė iš medžiotojų būrelių reikalauti atlyginti žemės ūkiui padaromą žalą. Bet tai yra beveik neįgyvendinama. P.Miliukas mąstė kitaip. Jo įsitikinimu, reikia medžiotojus skatinti materialiai ir pasitelkti rajono biudžetą: už kiekvieną sumedžiotą bebrą skirti penkiasdešimties ar šimto litų premiją. Panašiai kaimyniniame Kupiškio rajone buvo nuspręsta skatinti medžiotojus už lapių naikinimą.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
